Apie tai laidoje kalbėjo „Nemuno aušros“ vadovas Remigijus Žemaitaitis.
Tai sugriovėte Matjošaitytės karjerą?
Remigijus Žemaitaitis: Ne, aš jos nesugrioviau. Man jos iš tikrųjų gaila, nes žmogų bando apipinti įvairiais dalykais, tai yra konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir kitų santykių suvedinėjimas. Čia yra ir LRT interesų gynimo klausimas.
Pasirodo, Laura Sauliaus Skvernelio buvo deleguota į LRT tarybą, kuri priima reikšmingus sprendimus dėl vadovės ir pačios įstaigos. Buvo bandoma per mane su ja suvesti sąskaitas, bet nepavyko. Vėliau vėl buvo kreiptasi į įvairias tarnybas. Aš manau, kad ji atlaikys. Seime puikiai supranta, kad tai yra politinis šou.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas žadėjo aptarti šią situaciją ir panagrinėti skandalo aplinkybes. Kiek tikėtina, kad Matjošaitytė gali prarasti pareigas?
Remigijus Žemaitaitis: Aš manau, kad tai yra absurdas. Tai būtų dar vienas pavyzdys, kai Lietuvoje susidorojama su žmogumi, kuris turi savo nuomonę ar poziciją. Mes prieisime iki to, kad žmonės apskritai bijos eiti į politikų skiriamas pareigas ar postus, kuriems reikia politikų pritarimo. Galiausiai gali nebelikti žmonių, norinčių užimti tokias pozicijas.
Bet vis dėlto, jeigu panagrinėtume visas aplinkybes, matyt, kažkokie susirašinėjimai ar pokalbiai buvo. Jūs pats minėjote, kad buvote susitikęs ir kalbėjotės.
Remigijus Žemaitaitis: Dėl to nėra ko bijoti – buvo susitikta, buvo kalbėta. Mes, kaip partija, renkamės advokatus, kurie atstovautų mūsų interesams. Galime susitikti su 10–15 advokatų, išklausyti jų pozicijas ir nuspręsti, su kuo dirbti.
Šiuo atveju matėme, kad Laura nepatemps to, ko mums reikia, nes ji yra buvusi Vyriausiosios rinkimų komisijos narė ir dėl to galėjo kilti abejonių dėl jos objektyvumo. Mes jos nesamdėme ir savo resursais viską išsprendėme. Man juokingiausia tai, kad iš šios istorijos daroma politika. Dabar niekas nekalba apie valstybės ekonominę situaciją, augančius kaštus ar infliaciją, o daugiausia dėmesio skiriama Matijošaitytei.
Jūs pats sakote, kad tokiose situacijose dažnai kalbama apie provokacijas ar politinį susidorojimą. Ar padarėte išvadą, kaip ateityje išvengti panašių situacijų?
Remigijus Žemaitaitis: Neįmanoma. Paslaugą perki tada, kai atsirenki, kad žmogus ar jo teikiama paslauga tau tinka. Aš išsiunčiu pasiūlymą Raigardui Musnickui, Aurimui Peredniui ir Vytautui Bruveriui. Susitinku su jumis, išklausau jūsų pasiūlymus ir nusprendžiu, kad man tinkamiausias yra Aurimas Perednis. Praeina dveji ar treji metai, ir tada sakoma: „žiūrėkite, jie buvo susitikę, bet santykių nedeklaravo.“ Ir kyla skandalas. Tada ir nesupranti, ką apskritai gali daryti, kad tokių situacijų išvengtum.
Būtų reikėję su redaktoriais suderinti susitikimus.
Remigijus Žemaitaitis: Bet supraskite vieną dalyką, jūs dirbate pagal savo tvarką. Tai ir yra klausimas, ką tu turi deklaruoti? Mes diskutuojame apie dalyką, kuris valstybės reikšmės požiūriu yra visiškai nereikšmingas.
Tai rodo, Remigijau, kad nėra tvarkos valstybėje. Niekas nežino. Jūs pats keliate tą klausimą – turėtų, neturėtų, būtų, nebūtų.
Remigijus Žemaitaitis: Bet jūs suprantate, kad tokiu atveju aš iš jūsų šiandien iš laidos išeinu, einu į Seimą ir išvažiuoju iš karto į Šiaulius dirbti. Tai eidamas iš Seimo, Gedimino prospekte, Jasinskio gatvėje arba Jakšto gatvėje, aš sutinku vidutiniškai kokius septynis – aštuonis žmones, kurie vienu ar kitu klausimu užklausia.
Tai, žinokit, aš turėčiau kiek pildyti dokumentų, kad visus tuos santykius uždeklaruočiau. Pasitikėkit galų gale tais politikais arba apskritai valstybės tarnautojais ir žmonėmis. Mes prarandame pasitikėjimą valstybe.
Bet jūs, kaip teisininkas, žinot, kad per minutę susitikimo ar per dvi minutes galima įmonę parduoti, jeigu gerai susitikai.
Remigijus Žemaitaitis: Penkių minučių reikalas. Gali ir atleisti ESO vadovą žvejyboje per minutę. Supraskite, taineįmanoma. Aš suprantu, jūs labai gerą klausimą užduodate, labai teisingai provokuojate. Aš dar paprastą dalyką pasakysiu.
Į sporto klubą ateini – šalia mina dviratį buvęs premjeras, tuo metu ėjęs premjero pareigas, o šalia sportuoja žmogus, vadovaujantis vienai didžiausių verslo lobistinių kompanijų. Tai kaip tokius santykius norite deklaruoti?
Kodėl Vyriausybė ar ministerijos sudarinėja tas darbo grupes? Man patiko Ingridos Šimonytės darbo grupė dėl migracijos. Į ją įtraukiami verslininkai ar advokatai, kurie gali būti suinteresuoti migrantų skaičiaus didėjimu. Jeigu jie nebūtų darbo grupėje ir veiktų kaip lobistai, turėtų deklaruoti savo veiklą. Tačiau tapę oficialiais darbo grupės nariais jie, kiek suprantu, tokios veiklos deklaruoti neprivalo.
Ar „Nemuno aušra“ dabar bijo, kad Putinas šaus?
Remigijus Žemaitaitis: Aš bijau, nes žmogus yra neprognozuojamas. Visų pirma, jis tą parodė.
Aš turiu omenyje, kai Seime buvo kalbama apie branduolinio ginklo klausimus ir apie tai, ar keisti Konstituciją. „Nemuno aušra“ tikriausiai daugiausia pasisakė prieš?
Remigijus Žemaitaitis: Praktiškai visa frakcija pasisakė prieš. Mes kategoriškai pasisakome prieš branduolinį ginklą. Remiuosi prezidento Gitano Nausėdos kalba Jungtinėse Tautose, kur jis kalbėjo apie nestabilią situaciją pasaulyje ir branduolinio ginklo keliamą grėsmę.
Mūsų manymu, išbraukdami iš Konstitucijos nuostatą, kad atsisakome branduolinio ginklo, kartu sudarome galimybę Lietuvoje atsirasti masinio naikinimo priemonėms ar net jų gamybos infrastruktūrai. Lietuva tokiu atveju automatiškai patektų į Rusijos pavojaus zoną. Jeigu problema yra tik trumpalaikis leidimas per Lietuvos teritoriją gabenti tokias priemones, tai galima būtų numatyti atskirą tvarką. Todėl mes visa frakcija balsuojame prieš tokį pakeitimą.
Mes čia būsime gudresni už visus?
Remigijus Žemaitaitis: Kodėl mes turime būti tos avys, kurios šoka visiems pagal dūdelę? Vienas pasako, kad reikia siųsti kariuomenę į Iraną, ir mes iš karto sakome, kad taip pat siųsime. Ką mes ten siųsime? Lietuvišką guminę valtį į Hormūzo sąsiaurį išminavimo darbams? Turime galų gale būti savo valstybės šeimininkais. Valstybė turi būti pirmasis prioritetas.
Jūs tikrai manote, kad Lietuva, nepriėmusi šios pataisos, bus saugesnė, turint omenyje Putiną?
Remigijus Žemaitaitis: Dar kartą kartoju – į Konstituciją reikėtų įrašyti pakeitimą, kurį mes siūlėme: numatyti trumpalaikį leidimą naudotis Lietuvos teritorija, t. y. praskristi per Lietuvos teritoriją ar praplaukti mūsų vandenimis, tai išspręstų šią problemą. Net neabejoju, kad Suomija ateityje taip pat svarstys branduolinio ginklo klausimą, nes yra turtinga valstybė.
Kai priimi Konstitucijos pataisą ir tau sako: „mes vėliau informuosime“, kyla klausimas, kaip konkrečiai bus sprendžiama dėl branduolinio ginklo laikymo, kas jį kontroliuos, kur jis būtų dislokuotas ir kiek Lietuva prisidėtų prie jo laikymo bei saugojimo. Mes to nežinome. O mane, kaip politiką, verčia už tai balsuoti.
Kodėl visos politinės partijos daugiau ar mažiau supranta, kad reikia?
Remigijus Žemaitaitis: Jie nesupranta. Aš galiu pasakyti, kad Seime, mano manymu, 80–90 procentų yra kategoriškai prieš šį dalyką. Aš pusės Seimo narių praktiškai klausiu, kaip jie balsuos, jie sako, kad nenori būti išvadinti vatnikais, todėl ir balsuoja. Negali taip būti valstybėje. Juk balsuojame dėl esminio valstybės saugumo klausimo, o elgiamės taip, lyg prekiautume bulkutėmis Kalvarijų turguje.
Prabangus vakarėlis Krašto apsaugos ministerijoje
Gerai, dar keletas dalykų iš aktualijų. Vakarėlis Krašto apsaugos ministerijoje – čia vėl daug diskusijų. Ką jūs apie tai galvojate?
Remigijus Žemaitaitis: Aš tik tiek galiu pasakyti – socialdemokratai šioje vietoje meluoja. Prisimenu, kai praėjusių metų pabaigoje, svarstant biudžetą, pas Juozą Oleką kalbėjome, kad bus taupoma. Tada klausiau Krašto apsaugos ministro: „ar bus vėl tie jūsų baliai?“ Buvo kalbama ir apie ankstesnę piligriminę kelionę, kainavusią apie 80 tūkstančių eurų.
Visoms ministerijoms buvo nurodyta 5 procentais mažinti kitas išlaidas. Visos ministerijos susimažino, o „tūsas“ Krašto apsaugos ministerijoje liko. Tai rodo, kad taupymo taisyklės taikomos ne visiems vienodai.
Apie Katelyną – uždaromi keturi padaliniai, priimantys prašymus dėl leidimų gyventi Lietuvoje. Kitaip sakant, susidaro įspūdis, kad emigracija jau dabar aktyviai stabdoma.
Remigijus Žemaitaitis: Tegul jie stabdo. Man tik įdomu, kodėl migracija iš musulmoniškų šalių nestabdoma, į šį klausimą taip pat patenka Kirgizija.
Bet tada kyla kitas klausimas, kodėl nekeičiamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas? Asmenims, kurie turi penkerių metų leidimą gyventi Lietuvoje ir gali balsuoti savivaldos rinkimuose, kodėl nesiūloma šio termino pratęsti iki dešimties metų?
Šiuo metu Lietuvoje gyvena daug ukrainiečių, baltarusių, rusų, taip pat Kirgizijos, Tadžikistano ir Uzbekistano piliečių. Viskas tvarkoje, bet kas tada dirbs pramonėje? Kas pakeis vairuotojus, žmones, dirbančius „Bolt“ ir kitose srityse?
Į ką jūs čia kreipiatės dabar?
Remigijus Žemaitaitis: Aš kreipiuosi į politikus, kurie nesprendžia savo problemų. Kai prileido visko, o dabar bando viską spręsti tokiais būdais, taip valstybė negali būti valdoma. Turime sau atsakyti į vieną klausimą: ar migracija turi būti ribojama? Taip, ji turi būti ribojama. Bet ar mums reikalinga migracija ten, kur trūksta darbo jėgos ir lietuvių darbuotojų nėra?
Taip, ji reikalinga. Ar darbo vizos turi galioti vienerius ar dvejus metus, be papildomų teisių Lietuvoje? Taip, turi būti. Tada aš su tuo sutinku, bet dabar mes kažkur blaškomės ir bandome spręsti problemą neaiškiai.
Kalbant apie kiaulės galvą kurioje jos pusėje jūs dabar esate?
Remigijus Žemaitatis: Čia yra baisu, ką padarė. Tai buvo provokaciniai veiksmai, kuriuos, mano manymu, rėmė dvi politinės partijos. Jos dabar siekia mobilizuoti savo rinkėjus artėjantiems rinkimams, todėl bando daryti įvairius dalykus.
Apie kurias partijas kalbate?
Remigijus Žemaitaitis: Žmonės supras, žinokit. Ir dar tie, kurie čia susikibę vaikšto nuo ryto iki vakaro.
Tai gal apie liberalus?
Remigijus Žemaitaitis: Labai stipriai mobilizuojami tie rinkėjai, kurie yra prieš. Tie, kurie už, taip pat labai gerai mobilizuojami. Tai klausimas – ko mes norime iš valstybės ir ko norime iš migrantų? Aš užduodu vieną paprastą klausimą: ar nebus taip, kad verslas paskui kartu su migrantais išvažiuos iš Lietuvos?
Jeigu mes negalime turėti fūrų vairuotojų, Lenkija juos priims. Tas pats gali nutikti ir Lietuvos verslui. Baldų gamyklai trūksta darbuotojų, ką ji daro? Išmontuoja įrangą ir perveža ją į Lenkiją, Vengriją, Rumuniją ar kitur.
Tai dėl punktų uždarymo, čia yra sprendimas?
Remigijus Žemaitaitis: Aš neturiu informacijos. Galbūt saugumas kažką yra pateikęs. Bet artėja lapkričio 1-oji. Noriu paklausti, ar vėl lietuviai turės keliauti po 100 kilometrų į Baltarusiją, kad aplankytų savo artimųjų kapus? Ar vis dėlto bus priimtas sprendimas ir, pavyzdžiui, spalio paskutinėmis dienomis bus atidaryti pasienio kontrolės punktai.
Palucko žmonos įdarbinimas: kompetencija ar pažintys?
Ką jūs pasakėte savo draugui Paluckui po to, kai išaiškėjo, kad jo sutuoktinė įsidarbino Vilniaus rajono poliklinikoje, savo buvusio patarėjo darbovietėje?
Remigijus Žemaitaitis: Sunku pasakyti. Žinant, koks yra Vilniaus poliklinikos vadovas, koks jis principingas ir kaip atsirenka žmones, matyt, jis atsirinko darbuotoją, kuris jam reikalingas. Dabar klausimas, ar įdarbino Palucko žmoną kaip Palucko žmoną, ar žurnalistę, įdarbino kaip atstovę spaudai? Ar jos kompetencija atitinka pareigas ir ar ji eina į darbą?
Buvo ir Čaplinsko žmonos įdarbinimo atvejis, Benkunsko žmonos įdarbinimas ir panašiai. Matyt, tokių situacijų turėsime dar ne vieną. Tik dar kartą sakau, svarbiausia kompetencija: ar žmogus įdarbinamas dėl savo gebėjimų, ar dėl pažinčių? Štai ką norėčiau sužinoti.
Bet jeigu reikėtų vengti, suprantate, jau akivaizdžiai matosi, kad vis dėlto gali būti interesų konfliktas.
Remigijus Žemaitaitis: Jis gali būti. O ką mano žmonai daryti? Mano žmona yra teisininkė. Tai pagal šitą principą ji negalėtų nė vieno kliento aptarnauti, nes galėtų kilti klausimas, ar tai nepadarys poveikio Žemaitaičiui. Nėra nė vieno mano giminaičio ar šeimos nario, kuris dirbtų biudžetinėse, valstybinėse ar joms pavaldžiose įstaigose.
Dyzelinas brangsta: valdžiai siūlo ne vieną, o kelis sprendimus
Dyzelino kainos kyla, ką reikia daryti?
Remigijus Žemaitaitis: Tai perfrazuokime dainą „Kelelis tolimas, kelelis artimas“. Susodinkite Nausėdą, Budrį, Kauną ir Sinkevičių į tą tarybinį geltoną autobusiuką, kuriuo veždavo į kolūkius dirbti, gal jie tada supras, kas yra kuro kainos.
Latvija pritaikė akcizo lengvatą, taip pat taiko PVM lengvatą maisto produktams. Aš ryžčiausi paprastam dalykui – sukurti įstatymą, pagal kurį importuotojams ir naftos gamintojams būtų nustatomos tam tikros reguliuojamos kainos. Tai jau ne pirma krizė ir ne pirma tokia situacija.
Antras dalykas – valstybė turi mažinti akcizą. Tai, ką mes buvome padarę su Inga Ruginiene. Kažkodėl viena premjerė sutiko, kitas premjeras nesutinka. Tai būtų bent trumpalaikis, laikinas sprendimas, nes kuro kainų skirtumas yra didelis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
