„Europoje Jungtinių Amerikos Valstijų karių bus mažiau. Iš dalies tai yra susiję su tuo, ką sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kokius signalus mums siunčia Jungtinių Amerikos Valstijų administracija, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės pati“, – interviu LNK televizijai pirmadienį sakė šalies vadovas.
Nausėda: „sprendimas pagaliau yra priimtas“
Savo ruožtu G. Nausėda teigė, jog JAV karių buvimas Lietuvoje svarbus ne tik dėl jų karinių pajėgumų, bet ir dėl atgrasymo, mažinančio galimos karinės agresijos tikimybę.
„Mes negalime pražiūrėti labai svarbaus Jungtinių Amerikos Valstijų karių atgrasymo efekto. Vienas dalykas yra traktuoti šituos karius kaip kažkokią potencialią karo jėgą karinio konflikto atveju, kitas dalykas yra suprasti, kad šių karių buvimas kaip tik ir mažina karinio konflikto arba karinės agresijos tikimybę“, – kalbėjo prezidentas.
„Tai šitoje vietoje, manau, kad tikrai turime uždėti labai didelį pliusą tam, kad šitas sprendimas pagaliau yra priimtas“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, atnaujinus rotaciją, du amerikiečių karių batalionai į Lietuvą atvyks spalio pabaigoje.
Pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, karių skaičius išliks panašus, koks buvo anksčiau – apie tūkstantį. Tarp į Lietuvą atvyksiančios ginkluotės – ir tankai „Abrams“.
Amerikiečių kariai, kaip ir anksčiau, Lietuvoje tarnaus devynis mėnesius.
BNS rašė, jog Lietuvoje rotaciją šią vasarą baigė daugiau nei tūkstantis JAV karių.
Amerikiečiai Lietuvoje reguliariai dislokuodavo karių batalionus nuo 2019 metų. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vašingtonas savo pajėgų statusą Lietuvoje pakeitė į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.
Lietuva anksčiau yra nurodžiusi, jog yra pasirengusi priimti iki 1,5 tūkst. JAV karių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
