Tiesa, ar vaiko priežiūros atostogų pavadinimą reikėtų keisti – tarpusavyje nesutaria ir ekspertai. Vieni teigia, kad užtektų tik praplėsti žodžio atostogos reikšmę, kiti sako, kad žodžiai turi galią keisti visuomenės nuostatas. Na, o dalis gyventojų tikina, kad pakeitus žodį vaikus auginti lengviau netaps.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Skiriama nustatyto dydžio išmoka vaiko priežiūros klaikotarpiu“, – skaitė Audrius Valotka.
Audrius Valotka, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas, pateikė šmaikštų klaidos iš valstybinės institucijos dokumento pavyzdį. Tiesa, galbūt žodis –„klaikotarpis“ galėtų būti pakaitalu ir vaiko priežiūros atostogų pavadinimui, kurį panoro pakeisti ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
„Man patinka, kada politikai užsiima kalbos kūryba, o ne bando lietuviams įkišti nereikalingas raides į pavardžių rašymą“, – sakė Audrius Valotka.
Valotka aiškina, kad lietuvių kalbos žodyne atostogos aiškinamos kaip metas, kada žmogus nedirba savo pagrindiniame darbe ar nesimoko. O žmonės, anot inspektoriaus, dažnai klaidingai mąsto, kad atostogos ir darbas yra skirtingose pusėse.
„Atostogos, tai guliu bambą kasausi ir panašiai. Nieko panašaus. Per atostogas dažnas statosi namuką, lipa į kalnus. Tai yra sunkus darbas, irkluoja. Dirba žmogus, iš tiesų“, – kalbėjo A. Valotka.
Pavyzdžiui, per kūrybines atostogas mokslininkai dirba daugiausia, sako Valotka. Tad, anot jo, racionaliau būtų ne užsiimti žodžių paieška kuo pakeisti atostogas motinystėje, o:
„Tiesiog tam žodžiui suteikti dar vieną reikšmę. O geras pavyzdys koks nors vikšras. Tas, kur lapus graužia ir traktoriaus vikšras. Niekas net negalvoja naujo žodžio, nors skiriasi labai“, – aiškino Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas.
Diskusijų metas
Darbas vaiko ugdymui, pampersinės, vaikotarpis, tėvystės lažas, darbymetis be piniginio atlygio, vaiko auginimo dekretas ir dar kone šimtas kitų lietuvių sugalvotų terminų, kuo pakeisti sąvoką vaiko priežiūros atostogas pasiekė Ingą Ruginienę.
„Favorito neturiu, nes tikrai noriu, kad daugiau kiti diskutuotų ir nuspręstų, bet kiek žinau, šitas klausimas persikelia į socialinės apsaugos ir darbo ministeriją“, – sakė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
Šiuo metu vyksta gyventojų siūlymo vertinimo etapas. Vėliau atrinktus variantus turės vertinti ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Vyriausybės kanceliarijos atstovai:
„Vyriausybė gali imtis svarbesnių dalykų negu čia ieškoti kitų žodžių.“
„Tai yra atostogos nuo darbo, bet vistiek laikas su vaiku, o kaip tą pavadinti tai sunku pasakyti, bet, mano nuomone, kad tai nieko nekeičia.“
„Man atrodo viskas labai aišku – motinystės priežiūros atostogos. Situacijos jisai nekeičia. Jeigu pavadinime esmė, geriausia esmę keisti man atrodo.“
Vaiko priežiūros atostogos – šie ar kiti žodžiai, anot kai kurių specialistų, turi didelę galimybę ir galią keisti realybę bei visuomenės nuostatas ar vertybines idėjas. Pavyzdžiui, sesučių ar seselių termino taip pat buvo atsisakyta.
„Buvo pasiūlyta slaugytojo, slaugytojo pavyzdys. Tai yra būdas suteikti daugiau profesionalumo profesijai ir įtraukti kitas grupes. Šiuo atveju, vyrus į profesiją, kuri visiškai feminizuota“, – pasakojo kalbos ideologijų tyrinėtoja Ieva Bisigirskaitė.
Tad permąstyti vaiko priežiūros atostogų sąvoką, tyrinėtojos nuomone, būtų vertinga, mat dažnam tautiečiui atostogos visgi su poilsiu asocijuojasi. Prieš 20 metų tokį terminą, kuris taip pat siejosi su atostogomis auginant vaiką, į laiką su vaiku pakeitė vokiečiai. Dabar dėl atostogų termino diskutuoja ir kaimynai lenkai.
„Mūsų visuomenėje mes tikrai visi žinome, ką reiškia, kai sako sėdi namuose, ar ne? Tai yra tokia nuostata, kad jeigu tu nedirbi to apmokamo darbo, tai tavo visa veikla yra kažkiek mažiau reikšminga, prasminga visuomenei“, – sakė I. Bisigirskaitė.
Anot ekspertų, yra rimtesnių problemų
Tačiau darbas yra ir ryte išlipti iš lovos bei pasidaryti pusryčius. Šunį ar katę prižiūrėti, gėlę sodinti irgi darbas, tačiau ar šiuos dalykus valstybė turi įvardinti kaip sunkų, visuomenei prasmingą darbą kurį padarė žmogus?
„Akivaizdu, kad tai nėra atostogos ir tikriausiai tai yra senas rudimentas primestas, bet ar dabar reikia daryti dėl to referendumą ir apklausą visuotinę, balsuoti ir iš to daryti tam tikrą komunikacinę kampaniją. Man atrodo, kad tai tikrai ne tokio lygio klausimas“, – teigė Andrius Romanovskis Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Valstybė, anot Romanovskio, turėtų užsiimti rimtesnėmis problemomis, mat iššūkių ilgam laikui netekus darbuotojos patiria tiek darbdaviai, tiek vaikų auginti išėjusios mamos, kurios į darbo rinką sugrįžta tik po poros metų.
„Atlyginimai skiriasi, nes mes žinome, kad Lietuvoje atlyginimai auga bene aukščiausiai Europoje, greičiausiai Europoje ir vėlgi tai sukuria tam tikrą nesąžiningumą tų mamų atžvilgiu. Tai gal tam tikra prasme ir kartais jas atbaido nuo motinystės, nes jos mano, kad gali būti nuskriaustos“, – minėjo A. Romanovskis.
O atsižvelgiant į Lietuvos demografinę krizę ir kad to akivaizdoje valdžia užsiima žodžių kūryba ir paieškomis, ji turėtų mąstyti dar plačiau – teigia specialistai.
„Nešiojasi šuniukus ten kažkur, kačiukus. Pažiūrėkime kokius ten perka batukus. Šuo yra svarbesnis už vaiką pasidaręs. O šunų atostogas kaip vadinsime? Šunostogos. Dar kažkaip? Turėtų ir dabar vyriausybė pagalvoti apie tai. Galvokime per 20 metų į priekį“, – kalbėjo A. Valotka.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
