Anksčiau prieš susitikimą buvo skelbta, kad prezidentas su premjere „aptars aktualijas“.
„Tai bus eilinis premjerės ir prezidento darbinis susitikimas, pirmasis šiais metais, skirtas aptarti aktualijas“, – Eltai nurodė premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas.
Jis nepatikslino, kokios aktualijos konkrečiai bus aptariamos per susitikimą. Šis įvyko pirmadienį, sausio 12 d., 10 val.
Visgi po susitikimo nei I. Ruginienė, nei G. Nausėda ar jų atstovai nesustojo pakomentuoti aktualijų žiniasklaidai. Taigi lieka neaišku, apie ką konkrečiai jie kalbėjosi ir kokius sprendimus priėmė.
Paskutinį kartą prezidentas su Vyriausybės vadove susitiko prieš pusantro mėnesio, pernai lapkričio pabaigoje, tuomet aptartos suintensyvėjusios kontrabandinių iš Baltarusijos leidžiamų balionų atakos, stabdančios sostinės oro uosto darbą.
Nausėda: Kapčiamiesčio poligonas reikalingas Lietuvai
Šią savaitę G. Nausėda susitiks su Kapčiamiesčio, kuriame planuojama statyti poligoną, gyventojais.
Šią savaitę į Kapčiamiestį susitikti su vietos gyventojais vyksiantis šalies vadovas sakė, kad yra nusiteikęs konstruktyviai sąžiningai diskusijai.
„Aš tikrai važiuoju nusiteikęs konstruktyviai sąžiningai diskusijai, gerbdamas žmonių nuomonę, mėgindamas juos įtikinti ir pirmiausia paneigti tas melagienas, kurios dabar pilasi iš visų kampų, turbūt ne be Rusijos pagalbos taip pat“, – interviu BNS sakė G. Nausėda.
G. Nausėda sako įtariantis, kad prie dezinformacijos apie ketinamą steigti Kapčiamiesčio poligoną prisideda ir Rusija.
„Tikrai daugybė baimių yra tapusios baubais ir, svarbiausia, niekuo nepagrįstais baubais – ir apie masinį (miško) kirtimą, ir apie (sklypų) paėmimą, ir apie tai, kad saugumas nebus užtikrintas“, – pridūrė jis.
G. Nausėda sakė esąs pasiruošęs Kapčiamiesčio ir apylinkių gyventojams pristatyti, kokias naudas atneš kaimynystėje esantis poligonas.
Anot jo, centrinės valdžios parengtos naudos poligonus priimančioms vietovėms „leis paskatinti šio regiono, kuris tikrai galbūt šiek tiek yra nutolęs ir ekonomine prasme galėtų būti gerokai gyvybingesnis“, vystymąsi.
Pasak šalies vadovo, šiuo metu vietų treniruotis Lietuvos kariuomenei trūksta, o rengti pratybas būtina, siekiant turėti galimam konfliktui pasirengusias ginkluotas pajėgas.
„Kariuomenė, kuri tris kartus per dieną valgo, miega ir nieko neveikia, yra ne kariuomenė“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kapčiamiesčio bendruomenė nepritaria
Kaip rašė BNS, siekdami nuraminti gyventojus ir suteikti jiems daugiau informacijos, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir kariuomenės atstovai prieš kelias savaites jau organizavo susitikimą su Kapčiamiesčio gyventojais.
Tąkart susitikimas nebuvo sėkmingas – Kapčiamiesčio bendruomenė siuntė raštus šalies institucijoms, skundėsi, kad miestelio gyventojai jaučia nerimą dėl pašonėje planuojamo poligono.
Penktadienį į Lazdijus susitikti su gyventojais atvyko krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kiti krašto apsaugos sistemos, Aplinkos ministerijos atstovai, nekilnojamojo turto ekspertas.
Dalis Kapčiamiesčio gyventojų piktinasi planais dėl poligono ir ragina valdžią persigalvoti.
Anot KAM, siūlymas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties – pietų Lietuvoje, besiribojant su Lenkija ir esant Suvalkų koridoriaus dalyje. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Ministerijos teigimu, šiame regione vykdomos pratybos leistų efektyviausiai stiprinti gynybos pajėgumus ir užtikrinti greitą karinį pastiprinimą NATO sąjungininkų pajėgomis. Geografinė padėtis prie Lenkijos sienos ateityje atveria galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene.
KAM pabrėžia, kad sprendimas steigti poligoną bus priimtas tik išklausius gyventojų. Valstybės gynimo taryba (VGT) poligono steigimo klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo priims Seimas šių metų pavasarį.
Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
