Laidojimo įmonės pastebi – keturkojų žmonės kartais gedi labiau nei žmonių. O netekties skausmą malšina užsakydami daugiau nei 50 eurų kainuojančias augintinių kopijas – žaislus.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vėlinėms dar neatėjus Vilniaus gyvūnų kapinėse jau degė ant augintinių kapų paliktos žvakės. Vieni kapai kuklūs, papuošti mylimais augintinio žaislais. Kiti prabangūs – su paminklais, tvorelėmis ir granitine plokšte. Tokių kapaviečių daugėja.
„Gyvūnas irgi turi paminklą, plokštę, trinkeles ir šoninę pamato apdailą. Tai yra žmogiško kapo mini versija“, – sakė „Tvarkingos kapavietės“ pardavimų vadovė Vilma Osipovič.
Tokia keturkojo kapavietė kainuoja kone tiek, kiek rajone kainuotų įrengti kapą žmogui.
„Gyvūnui apie 2,5 tūkst. kainavo“, – aiškino V. Osipovič.
Dauguma augintinių kapų kuklesni – lentelė su vardu ir vienas kitas papuošimas.
„Sparnai simbolizuoja, kad tas katinas jau angeliukas – jis jau ne su mumis, o kažkur kačiukų rojuje“, – komentavo įmonės pardavimų vadovė.
Doveika stebisi paminklais ant gyvūnų kapų
Kalbos apie kačių rojų ir paminklus, o tuo labiau kryžiai ant gyvūnų kapų, stebina kunigą Ričardą Doveiką.
„Tai yra gyvūnas ir dėl to, jo netekus, kur yra natūralus skausmas ir liūdesys, bet gyvūnai nėra sužmoginami. Jie nėra krikštyti, tikintys ar netikintys – nėra nei ateistų, nei budistų, nei musulmonų, nei krikščionių – yra gyvūnai“, – tikino kunigas Ričardas Doveika.
Dar labiau kunigą stebina tai, kad kai kurie žmonės savo tėvų pelenus barsto jūrose ir miškuose, o augintiniams įrenginėja prabangius kapus.
„Tada turbūt tokiems žmonėms, išbarsčius savo tėtį, mamą, belieka su puokštele, žvakute eiti prie augintinio kapo ir galbūt tą kapą paženklinti tikėjimo ženklu“, – pasakojo kunigas.
Anot jo, statyti gyvūnui kryžius ir žvakes nedera. V. Osipovič atrodo, kad ryšys su gyvūnu dažnai būna gilesnis nei su artimaisiais.
„Su gyvūnais būna labiau isterinių ašarų. Kitąsyk matau daugiau skausmo tų žmonių akyse, kurie ateina pagerbti gyvūno, negu kad tų, kurie ateina pagerbti giminaičių“, – komentavo įmonės pardavimų vadovė.
Žmonių, netekusių augintinių, patyrimai
Žmonės pasakoja, kaip jautėsi netekę augintinio:
„Tas pats kaip žmogus beveik, tai yra labai mažas skirtumas – sunku.“
„Buvo labai didelis išgyvenimas, reikėjo atsisveikinti su šunyte gegužės mėnesį. Vaikai daugiau truputėlį liūdėjo, vis prisimena, nuotraukas žiūri. Viso gyvenimo jų šuniukas buvo“, – sakė Fifi šeimininkė Emilija.
„Skaudoka, nes šunį pažinau tikrai ilgai“, – aiškino Fifi šeimininkas Kajus.
„Man tai labai buvo tragiškai. Viduje netektis, kaip savo pirmąjį vyrą palaidojus būčiau“, – pasakojo Bimbos šeimininkė Almutė.
„Jeigu neturi ryšio su žmogumi, nepriklausomai nuo amžiaus, be abejo, augintinis lieka kaip pakaitalas vienintelis, bet tai nėra normalu. Net ir išėjusį žmogų turime išgedėti ir paleisti, kalbant apie augintinius, tuo labiau“, – sakė Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
Vilnietė Almutė kalaitės Bimbos ilgisi iki šiol.
„Davė kažkokį emocinį artumą, ko iš žmonių nesu gavusi. Jis tiesiog suprasdavo mano vidinę būseną“, – tvirtino Almutė.
Gedintys perka augintinių kopijas
Kai kurie gyvūnų gedintys žmonės užsisako savo augintinių kopijas – žaislus. Kai kurie tą daro keturkojams dar esant gyviems. Švenčionėliškė Simona gamino žaislus, bet klientai patys ėmė prašyti juos kurti pagal atsiųstas augintinio nuotraukas.
„Yra ne vienas, kur katinas yra senas, ir nori turėti jo žaislą atsiminimui. Kiti jau yra, kad gyvūnai, augintiniai yra mirę ir žmonės nori atsiminimui turėti, pasistatyti tą žaisliuką“, – pasakojo augintinių kopijų kūrėja Simona Jusienė.
Jei augintinis gyvas, klientai siunčia S. Jusienei nuotraukas, kaip keturkojai atrodo šalia klonų žaislų. 60 eurų ir daugiau kainuojančių žaislų žmonės laukia ne vieną mėnesį.
„Buvo eilė susidariusi tokia, kad žmonės laukė ir rugpjūčio, užsirašę nuo sausio mėnesio“, – tvirtino augintinių kopijų kūrėja.
„Niekas nesako, kad šiandien numirė augintinis ir būtinai rytoj eiti pirkti naują. Taip, tu gali turėti laiką tam atsisveikinimui, išgedėjimui“, – apibendrino Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius M. Marcinkevičius.
Vis dėlto, didesnė bėda ne tai, kad žmonės ramybės ieško augintiniuose ar jų kopijose, o kad vienatvė tapo tikra šių laikų epidemija.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
