Prieš kelias dienas kaunietis Mindaugas kelyje netoli Lapių miestelio sutiko iki šiol nematytą laukinių gyvūnų bandą. Veikiausiai, kaip spėja jis pats, ir komentuoja draugai, tai danielio ir tauriojo lietuviško elnio mišrūnai.
„Man pasidarė keista, jie eina ir eina, nesustoja. Tai, kaip vienas žmogus pakomentavo socialiniame tinkle, kad jie turbūt ratu eina aplink tą mašiną. Tai už tai nei galo nei krašto. Aš jų ten suskaičiavau penkiasdešimt devynis. O priekyje prabėgo dar didesnis pulkas. Apie šimtas turėtų būti“, – sako kaunietis Mindaugas Paleckaitis.
Mindaugo profesija susijusi su gyvūnais, tad banda jo nenustebino. Veikiausiai, kaip spėja vyras, žvėrys keliavo ieškoti maisto. Gamtininkams belieka tik paantrinti. Kanopinių bandos tokiu metų laiku – įprastas reiškinys. Štai todėl virtualioje erdvėje daugėja vaizdo įrašų, kuriuose žmonėms pavyksta įamžinti miško gražuolius.
„Tai labai didelė sėkmė, ir tai yra susidaręs žiemos tokia susirinkusi banda. Tai toks laikinas darinys. Susidarė spalio, praktiškai lapkričio mėnesį. Susiformavo grynai žiemai. Dabar žiemą žinoma ir saugiau, ir matyt yra jaukiau kartu maitinimosi vietose būti“, – sako gamtininkas Salemonas Paltanavičius.
Ir tai visai nesusiję su poravimusi. Poruojasi dabar, kaip sako gamtininkai, nebent lapės ar miškuose gyvenančios lūšys. Pastarųjų mes tikrai neišvysime. Neseniai savo poravimąsi baigė vilkai.
„Nesižvalgykite poravimosi, visi žvėrys pavasarį veda jauniklius, visus šeimyninius kitus svarbius darbus jie atliko pernai. Dabar visos patelės laukiasi, ypač kanopinių“, – aiškina gamtininkas.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas sako, kad labai stebėtis neturėtume. Ir tai – tikrai ne visų mūsų dažnai vadinama žvėrių migracija. Tokios gyvūnų bandos turi vieną paaiškinimą – kanopinių Lietuvoje daugėja.
„Jie gyvena toje teritorijoje. Nes gausa. Tankis šiuo metu Lietuvoje, ypač stambiųjų elninių, briedžių, stirnų, tauriųjų elnių, danielių, jis auga. Ir tikrai yra didelė. Todėl tikimybė bet kokiame kelyje susitikti gyvūną, yra nuolatinė“, – tikina Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas.
„Žinoma per kelią ir vakare eis. Ir rytą sugrįš, bet taip yra… kai mes galėtume sakyti, kad mes iš savo kažkurio vieno kambario nueiname į virtuvę, ir vėl grįžtame ant sofos ir sėdamės prieš televizorių“, – sako S. Paltanavičius.
Kaip aiškina medžiotojų ir žvejų draugijos vicepirmininkas, žvėrys bandomis dabar traukia prie kelio užuodę skanėstą.
„Šiuo metu padidėjusi tikimybė ypač briedį kelyje sutikti dėl druskos. Gyvūnui yra įprasta savo organizmo fiziologinėms reikmėms ieškoti druskos. Tad bet kokiame kelyje, kuris prižiūrimas kelininkų yra barstomas druskos mišiniu, tamsiuoju metų laiku yra tikimybė pamatyti, priklaupusį ant kelių briedį, laižantį asfaltą“, – kalba E. Tijušas.
Ir tenka pripažinti, kaip sako Tijušas, ten kur saugumo įspūdį gali sudaryti tvoros abipus kelio, tai apgaulinga. Mat briedžiamos tokios tvoros – vieni juokai, lengvai jas peršoka. Tad keliuose turime būti itin atidūs visais metų laikais, ir ypač tamsiu paros metu.
