Lietuva neįvykdys savo įsipareigojimų Europos Sąjungai ir per ateinantį dešimtmetį neišvystys alternatyviosios energetikos tiek, kad iš atsinaujinančių šaltinių būtų pagaminama ne mažiau nei 23 proc. energijos. Tokia, atsižvelgiant į esamą situaciją, yra kai kurių mokslininkų nuomonė.
Tuo tarpu kiti specialistai yra įsitikinę, kad apskritai einama ne tuo keliu. Esą reikėtų orientuotis ne į vėjo energiją, keliančią gyventojų pasipriešinimą, o į tai, kas jau dabar sėkmingai išsilaiko rinkos sąlygomis - geoterminę energiją.
Anot Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vyriausiojo specialisto Vaclovo Semaškevičiaus, vakar pradėtame svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte yra numatoma valstybės lėšomis remti šilumos siurblių geoterminei energijai ir saulės kolektorių įrengimą privatiems asmenims.
"Kiekviena atsinaujinančių energetikos išteklių rūšis turi savo pranašumų ir trūkumų. Energetikos ministerija kiekvieną iš jų traktuoja kaip remtiną ir skatintiną siekiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės, mažinant importuojamo kuro kiekį", - teigia jis.
Sugriežtino triukšmo normą
Bene daugiausia prieštaringų vertinimų sulaukia vėjo energetikos plėtra. Žinios apie gyventojų pasipriešinimą plaukia iš įvairiausių vietovių, kur tik prabylama apie vėjo elektrinių parkų statybą - Šilutės rajono, Drevernos ir t. t. Mokslininkai netgi prisimena faktą, kai vienas parkas pajūryje dėl gyventojų pasipriešinimo buvo išmontuotas ir išgabentas į Lenkiją.
Gyventojų pasipriešinimas kelia galvos skausmą ir rajonų valdžiai - ar stoti žmonių pusėn, ar verslininkų, kurių planai, be kita ko, padėtų įgyvendinti ir šalies įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES).
"Manau, kad savivaldybės visų pirma turi laikytis teisės aktų reikalavimų. Iki 2020 metų esame įsipareigoję 23 procentų sunaudojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Šis tikslas yra valstybei, o savivaldybės, tikiuosi, yra mūsų valstybėje", - mano Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėjas Gintautas Jakimavičius.
Anot jo, atskirų gyventojų grupių nepritarimas vėjo jėgainių atsiradimui esąs natūralus įvertinant tai, kad vėjingumas vakarinėje šalies dalyje yra gerokai didesnis, o ši dalis yra prie jūros ir ekonomikos pakilimo laikotarpiu žemes buvo tikimasi panaudoti poilsio bei turizmo industrijai.
"Pagrindiniai gyventojų vardu kalbančių asmenų priekaištai būna dėl triukšmingumo, šešėliavimo, dabar jau atsirado ir dėl infragarso. Visiems šiems dalykams nustatytos normos ir jos turi būti išlaikomos. Triukšmo norma prieš pusmetį sugriežtinta. Visiems projektams atliekamas poveikio aplinkai vertinimas", - pabrėžė G. Jakimavičius.
Vėjo jėgainių šalininkai išsako nuomonę, jog tokių parkų plėtrai priešinasi ne gyventojai - už viso to esą slypi gilesni dalykai, nes atsinaujinantys šaltiniai atima tradicinės energetikos rinkos dalį. Neoficialiai kalbama ir apie tai, jog besipriešinantys gyventojai privačiuose pokalbiuose prasitaria besigviešiantys vėjo jėgainių statytojų pelno - juk vartant milijonus esą reikia dalintis. Taip pat juokaujama, kad vėjo jėgainė, stovinti kaimyno sklype ir jam nešanti pajamas yra baisus dalykas, bet jei ji mano - toks malonus jos sparnų šnarėjimas...
Tačiau esama ir tokių kaimų, kurie patys galvoja apie vėjo elektrinių statybą savo reikmėms. Idėją apie tai yra išsakiusi Grūšlaukės bendruomenė atsižvelgdama į tai, kad tokių pavyzdžių mūsų šalyje jau esama - Jurbarko rajone įsikūrusiuose Smalininkuose ne privati bendrovė, o kaimo bendruomenė pasistatė vėjo jėgainę.
Tiesa, Grūšlaukės bendruomenės pirmininkė Nijolė Jonutienė teigė, kad kaimas dar nėra apsisprendęs.
"Kol kas tik tarybos susirinkime pamąstėme, ir viskas, dar nežinome, statysime ar ne. Visuotinis susirinkimas bus gegužę, tada ir matysime", - sakė ji.
Tempai per maži
Įvairūs šaltiniai pateikia skirtingus skaičius, kokią dalį pagaminamos energijos Lietuvoje šiuo metu sudaro energija iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau pastebima, kad nuo prognozių atsiliekama.
Pasak mokslinės projektavimo-montavimo įmonės "Aras" vadovo Vladimiro Trutnevio, hidroelektrinių plėtra Lietuvoje perspektyvos dėl tinkamų vietų stokos neturi, o iš vėjo ir biomasės praėjusiais metais gautas tik 1 proc. elektros energijos, nors prognozuota, kad vėjo dalis sieks 2,5 proc., biomasės - 1,7 proc., o iš viso atsinaujinantys ištekliai sudarys per 7 proc.
Iškalbingus skaičius pateikia ir Klaipėdos universiteto Kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos planavimo katedros asistentas Jonas Abromas. Jo teigimu, iki šių metų Lietuvoje buvo numatyta pastatyti 200 MW vėjo jėgainių parkų, o veikia tik 84 MW.
"Įstatyminė bazė dar nieko, bet esminis dalykas tas, kad planus reikia derinti su visuomene. Gyventojai savo žemę nori parduoti gyvenamųjų namų statybai, o elektrinės tam trukdo" - vangios vėjo energetikos plėtros priežastis įvardija V. Trutnevis, pridurdamas, jog įsipareigojimų ES plėtodami alternatyviąją energetiką tokiu tempu tikrai neįvykdysime.
V. Trutnevis neigia tai, kad vėjo elektrinės kelia kokią nors grėsmę paukščiams bei gyvūnams, netgi priešingai - pirmosios elektrinės, stovinčios Vydmantuose, penkerių metų stebėjimai rodantys, jog gyvūnai kaip tik mėgsta čia būriuotis, paukščiai nežalojami, jie mielai tupi ant elektrinės sparnų.
Perspektyviausia - geoterminė
Kitokią nuomonę apie vėjo energetiką išreiškia ekologiniame klube "Žvejonė" paskaitą alternatyviosios energetikos tema skaitęs klaipėdietis Vytautas Švanys.
Anot jo, vėjo energetika Lietuvoje plečiasi neregėtais tempais - iki praėjusio birželio vidurio buvę išduota techninių sąlygų projektuoti 2058 MW galios vėjo elektrinėms, apie 1 500 jėgainių.
"Tai - galingumas, viršijantis Lietuvos poreikius", - sako jis.
Anot V. Švanio, vėjo jėgainės yra pelningas, o ten, kur sukasi pinigai, žmogumi esą nebesirūpinama.
Jo teigimu, vėjo elektrinės yra taršios - kelia triukšmą, infragarsą, šešėliuoja. Jos taip pat padidina socialines problemas jau vien tuo, kad vėjo energijos supirkimo kaina yra didesnė už rinkos, ir visuomenei tenka dotuoti.
Be to, remdamasis užsienio specialistų tyrimais, V. Švanys tvirtina, jog vėjo elektrinių sukeliami žemi dažniai, infragarsas neigiamai veikia žmonių sveikatą - daliai gyvenančiųjų netoliese tokių parkų pablogėja klausa, atsiranda tvinkčiojimas smilkiniuose, depresija, migrena bei kai kurių kitų sutrikimų.
V. Švanio teigimu, vėjo energetika neatitinka ir Nacionalinės energetikos strategijos. Pagrindiniai jos principai yra užtikrinti patikimą energijos tiekimą mažiausiomis išlaidomis ir minimalia tarša.
"Jungtinės Karalystės Karališkoji inžinierių draugija įrodė, kad ir ateityje vėjo energija bus mažiausiai dukart brangesnė už bet kurią kitą rūšį. Dėl triukšmo ši energijos rūšis yra labai tarši. Taip pat ji visiškai nepatikima - jei nėra vėjo, neveikia", - aiškino V. Švanys.
Visiškai atsisakyti vėjo energijos jis nesiūlo, tačiau pabrėžia, jog pirmiausia reikėtų žiūrėti, kiek tai naudinga žmonėms. Į pirmąją vietą V. Švanys iškeltų geoterminę energiją - nei triukšmo, nei taršos, orientacija į taupymą, o ne gamybą ir vartojimą, kaip kitų rūšių.
"Tai - vienintelė rūšis, kuri nėra dotuojama, bet nepaisant to, plėtra yra nemaža, jeigu kalbėtume apie šilumos siurblius namų ūkiuose. Toks žmonių požiūris rodo, kad ši rūšis gyvybinga ir turi potencialą", - sakė jis.
Plūduriuojančios - ne brangesnės
To, kad vėjo energija nėra patikima, neneigia ir jos šalininkai. Pasak V. Trutnevio, šiemet sausį elektrinės kurį laiką nedirbo - buvo apledėjusios. Ne visu galingumu dirbama ir tada, kai trūksta vėjo.
Vėjo trūkumą ir gyventojų priešinimąsi būtų galima spręsti elektrinių parkus įrengiant jūroje. Tiesa, anot Klaipėdos universiteto asistento J. Abromo, laisvos akvatorijos čia taip pat nėra itin daug dėl laivybos poreikių, saugomų teritorijų, vietų, kur slypi cheminis ginklas bei geologiškai netinkamų teritorijų.
Tačiau pastebima, kad sausumoje vidutinis vėjo greitis siekia apie 7 m/s, o jūroje toliau nuo kranto - 11 m/s. Be to, anot J. Abromo, ženkliai brangiau yra statyti prie dugno tvirtinamas vėjo elektrines, o plūduriuojančiųjų kaina netgi būtų panaši į statomųjų sausumoje.
J. Abromo teigimu, Lietuvos vandenyse šiuo metu yra numatyti 5 vėjo jėgainių parkai, iš viso apie 500 elektrinių, užimsiančių 237 kv. km plotą.
"Išsikėlė pernelyg ambicingus planus"
Vaclovas SEMAŠKEVIČIUS, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vyriausiasis specialistas:
Pagal 2009 metų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, Lietuva įsipareigojo, kad 2020 metais galutinio energijos suvartojimo balanse atsinaujinančių išteklių energijos dalis siektų 23 procentus. Direktyvos nuostatose nėra nustatyta, kaip Europos Sąjungos valstybės narės bus "baudžiamos" už rodiklių nevykdymą. Nors nuo jos priėmimo praėjo tik metai, daugelis valstybių pripažįsta, kad iškėlė pernelyg ambicingus planus.
Atsinaujinančių išteklių energijos dalis Lietuvoje 2008 metais sudarė 15,2 procentų galutinio energijos suvartojimo. Dėl ekonominės krizės pasekmių 2009 metais šis rodiklis greičiausiai bus mažesnis. Tikslesnę informaciją galėsime pateikti, kai Statistikos departamentas liepą paskelbs 2009 metų duomenis.
Pirmaujanti technologija Europoje
Alvydas NAUJĖKAS, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas:
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vėjo energetika nekuria darbo vietų, yra brangi ir ne tokia patraukli, kaip kitos atsinaujinančios energetikos rūšys. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Intensyviai vėjo energetiką plėtojančių šalių patirtis rodo, kad vėjo energetika ilgainiui išsivysto į vėjo energetikos pramonę. Tokią tendenciją jau išgyveno Danija, Vokietija ir kitos šalys. Pirmieji vėjo energetikos pramonės plėtros ženklai matomi ir Lietuvoje - jau skelbta, kad Vokietijos ir Danijos vėjo jėgainių gamintojai domisi galimybėmis perkelti detalių gamybą iš Kinijos į Baltijos šalis. Ir Lietuvos įmonėms įdomi vėjo energetikai reikalingų dalių gamyba. Besiplėtojanti vėjo energetikos pramonė turėtų teigiamą ilgalaikį poveikį Lietuvos ekonomikai, nes viena darbo vieta pramonėje sukuria tris darbo vietas aptarnavime.
Europos vėjo energetikos asociacijos duomenimis, vėjo energetika pagal diegimo mastus pastaruosius dvejus metus pirmą kartą tapo pirmaujančia technologija Senajame žemyne. Europos Sąjungoje pernai vėjo elektrinių buvo instaliuota daugiau nei kitų elektrą generuojančių technologijų - 39 procentus visos naujai instaliuotos galios sudarė vėjo energija. Lietuvoje į vėjo energetiką Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos nariai jau yra investavę 470 milijonų litų. Šiemet planuojama investuoti dar 310 milijonų.
Giedrė NORVILAITĖ
