Pasaulyje valstybėms atsisakant sezoninio laikrodžių rodyklių sukiojimo, Lietuvoje šis Briuselio įvestas eksperimentas tęsiasi. Visgi Vyriausybė, atsižvelgdama į mokslininkų tyrimus, jau žada atsiklausti visuomenės nuomonės. Tad galbūt atsiras viltis, jog kitąmet, baigus galioti Europos direktyvai, mūsų šalyje vasaros laikas įsitvirtins amžiams.
Dar vasario 8 d. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad šalis paskutinį kartą ir visiems laikams įves vasaros laiką. Savo sprendimą Rusijos valdžios atstovai motyvavo mokslininkų tyrimais, kad daugeliui žmonių rodyklių sukiojimas sukelia stresą, o kai kuriems – net ir ūmines ligas. Apie panašius planus prabilo ir Baltarusija.
Nelogiška direktyva
Lietuvoje gi sekmadienio naktį vėl pasuko laikrodžių rodykles į priekį, spalio pabaigoje jas suks atgal. Nors šimtai viso pasaulio mokslininkų kalba apie tokio eksperimento žalą sveikatai, o energetikai – kad toks elektros „taupymas" buvo aktualus nebent XX a. pradžioje, Lietuvoje valdžios atstovai iki šiol neatsiklausė tautos, ką ji apie tai mano.
Tiesa, Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius dar prieš dvejus metus kreipėsi į Vyriausybę, kad ši apsvarstytų logika nepagrįstos direktyvos laikymąsi.
“Esu atlikęs rimtą tyrimą. Sveikatos specialistų išvada buvo vienareikšmė: tai kenkia sveikatai, ypač mažiems vaikams, sergantiems chroniškomis ligomis. Anksčiau vykdytos visuomenės apklausos parodė, kad 79 proc. gyventojų pasisakė prieš laikrodžių sukiojimą", – “Vakaro žinioms" priminė jis.
Pasak R.Valentukevičiaus, panašios nuomonės laikosi ir fizikai bei energetikai.
“Jie paneigė, kad yra bent kokia ekonominė nauda. Tad kreipiausi į Vyriausybę, bet ji nenorėjo, kad būtume pirmieji nevykdantys direktyvos. Jos galiojimo laikas baigiasi, tad gavau neoficialų patikinimą, kad bus grįžtama prie šios problemos", – sakė Seimo kontrolierius.
Mitinė nauda
Elektros tiekimo bendrovės “LESTO" atstovė Edita Sirutienė dienraščiui patvirtino, kad bendrovės specialistai nepastebėjo absoliučiai jokių energijos vartojimo pokyčių pasukus laikrodį. Taigi tai, esą gyventojai ar verslas laimi dėl laikrodžio rodyklių sukiojimo, pasak jos, yra mitas.
“Tikrai nieko nepastebėjome. Elektros suvartojimas svyruoja visiškai dėl kitų priežasčių. Žiemą, kai didesnė paros dalis yra tamsi, kai elektra naudojama šildymui, natūralu, kad jos poreikis padidėja. O vasarą jau daug kas turi ir kondicionierius, dažniau naudoja kitus prietaisus. Bet tik pasukus laikrodį tikrai jokių pokyčių nėra. Jei jis ir būtų, tai nebūtų toks ryškus kaip pačių metų laikų kaita", – pripažino E.Sirutienė.
Faktai
JAV mokslininkai Metju Kočenas ir Laura Grant, 2008–aisiais išanalizavę 7 mln. vartotojų skaitiklių rodmenis, įrodė, kad elektros suvartojimas perėjus prie vasaros laiko net išaugo 1–4 proc.
Švedijoje praėjusį dešimtmetį atliktas tyrimas parodė, kad po laikrodžio rodyklių pasukimo tris dienas į šalies ligonines dėl širdies infarkto atvežta ketvirtadaliu daugiau žmonių nei įprastai.
Idėja apie vasaros laiką kilo dar XVIII a. pabaigoje JAV išradėjui Bendžaminui Franklinui, pirmasis ją naudoti praktikoje 1905–aisiais pasiūlė JAV verslininkas Viljamas Viletas.
Tylėjo, nes niekas nekrutino
Deividas MATULIONIS, Vyriausybės kancleris:
Kiek man žinoma, ES lygiu apie galimybę atsisakyti vasaros laiko įvedimo dar nebuvo šnekėta. Nors skepticizmo šiuo klausimu tiek Lietuvoje, tiek Europoje daugėja. Pradžioje reikia Vyriausybėje aptarti šį klausimą – jei bus tokia valia, keltume klausimą ES. Aišku, reikėtų padaryti ir visuomenės apklausas. Be abejo, visuomenės nuomonė būtų motyvas ES. Nes kuo toliau, tuo labiau abejojama laikrodžių rodyklių sukiojimo nauda. Bet nesukioti dabar negalime, nes tai – ES direktyva. O mes turime parengti kažkokią savo poziciją, reikia aptarti tai Vyriausybėje. Dėl energijos sutaupymo – prieš kiek laiko tyrimai buvo atlikti, nustatyta, kad ji abejotina, ką jau kalbėti apie žalą sveikatai. O kodėl nekeltas klausimas iki šiol – negaliu į tai atsakyti.
Ignas JAČAUSKAS
