Rūta Grigolytė, LRT.lt
Patariamojo referendumo dėl naujos atominės elektrinės klausimo formulavimas atvėrė kelią toliau dirbti prie šio projekto, tarsi referendumo nė nebūtų buvę. Dėl šio projekto toliau sprendžia valdžia, o gyventojai stebisi, kam tuomet reikėjo jų nuomonės.
Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų iniciatoriai buvo ir tebėra konservatoriai, o socialdemokratai kartu su „tvarkiečiais“ per referendumą ragino balsuoti „prieš“. Tauta taip ir nubalsavo. Kartu su rinkimais į Seimą praėjusių metų spalį vykęs konsultacinis referendumas dėl VAE baigėsi ryškia priešininkų persvara: prieš pasisakė 64,85 proc., už – 35,15 proc. balsavusiųjų. Taigi prie teiginio „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“ tik trečdalis balsavusiųjų pažymėjo „Taip“. Seimas svarstyti klausimą perdavė Vyriausybei, kuri iki gegužės vidurio turėjo parengti teisės aktus, leisiančius įgyvendinti referendumo rezultatus.
Dabar premjero Algirdo Butkevičiaus tonas dėl naujos elektrinės švelnėja: jo teigimu, jeigu elektrinė bus pelninga, ir vartotojai iš šio projekto turės naudos, statyboms gali būti pritarta.
Formuluotė – lyg šalininkų triukas?
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko manymu, būtent patariamojo referendumo klausimo formuluotė ir atvėrė kelius įvairioms interpretacijoms bei visoms galimoms baigtims.
„Jeigu referendumo nuostata būtų priimta, tada būtų paskelbtas Prezidentės dekretas, kuriame būtų pranešama, kad tauta referendumo nuostatą priėmė. Dabar iš esmės to nėra. Kitaip tariant, referendumas įvyko, balsavo reikiamas žmonių skaičius, o referendumo nuostata buvo nepriimta. O toji nuostata buvo suformuluota tarsi atbulai, lyg didelių atominės elektrinės statybų šalininkų, kurie tik norėjo tautos pritarimą gauti. Pritarimo statyboms negavo. Tuomet išktyla klausimas, o kaip su priešinga nuostata? – komentavo Z. Vaigauskas. – Mano nuomone, taip teisiškai ir pakibo šis reikalas. Kaip klausi, taip atsišauks. Jeigu referendumu būtų klausta „Ar nepritariame statyboms?“, tuomet formaliai būtų kitoks sprendimas. Jeigu dabar būtų surengtas priešingas referendumas, galbūt tie patys rinkėjai dabar pasisakytų kitaip“.
Z. Vaigausko manymu, formuluojant referendumo klausimą galėjo tiesiog pritrūkti atsakingesnio požiūrio į būsimus jo rezultatus bei tai, kad į juos reikės atsižvelgti. „Klausimus reikia formuluoti labai atsakingai, o ne taip, kad po referendumo reikėtų laužyti ietis aiškinantis, kokią jis turi prasmę. Juk negalima pasakyti, kad tauta nesuprato klausimo, bet teisiškai klausimas nebuvo tinkamai užduotas“, – sakė Z. Vaigauskas.
Su referendumais nereikia „žaisti“
Kaip tautos nuomonės atsiklausti mėgstantis A. Butkevičius išlaviruos tarp jau dabar esamo žmonių nusivylimo, jog per mažai kreipiama dėmesio į jų pareikštą valią ir to, kad darbo grupės rezultatai gali būti palankūs VAE statyboms?
Politologas Lauras Bielinis mano, A. Butkevičius labiau remsis kvalifikuota nuomone. „Natūralu, kad premjeras bandys atsižvelgti ir į tautos balsą, bet, vis dėlto, pirmiausia jis žiūrės, ką pataria specialistai, ekspertai. Patariamasis referendumas yra savo nuomonės ir viešojoje erdvėje egzistuojančios nuomonės sulyginimas. Dažniausiai jis yra aktualus tuomet, kai klausimas dar nėra išdiskutuotas profesionaliame lygmenyje“, – komentavo L .Bielinis.
Politologo įsitikinimu, su referendumais nereikėtų per daug žaisti – specialų klausimą turi išspręsti specialistai. „Taip, turi būti skaitomasi su tam tikru viešosios nuomonės aspektu, bet kai dominuoja tik viešoji nuomonė, prarandame gebėjimą profesionaliai kontroliuoti situaciją“, – sakė L. Bielinis.
