Europos Komisija (EK) Latvijai davė leidimą padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ribą, nuo kurios ekonominę veiklą vykdantys asmenys privalo mokėti šį mokestį. Mėnesio pradžioje EK, atsižvelgdama į Latvijos Vyriausybės prašymą, leido šią ribą padidinti iki 172 tūkst. Lt (50 tūkst. Eurų). Komisija pabrėžė, kad tokios priemonės turėtų paskatinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą Latvijoje.
Darbo partijos frakcija dar balandžio pradžioje užregistravo panašią PVM įstatymo pataisą, tačiau jos priėmimas yra akivaizdžiai vilkinamas valdančiosios daugumos sluoksniuose.
Pataisa siūloma padidinti ribinę sumą, nuo kurios asmenys, vykdantys komercinę veiklą, privalo mokėti PVM. Šiuo metu asmuo, kurio bendra atlygio už ekonominę veiklą suma viršija 100 tūkst. Lt privalo registruotis PVM mokėtoju. Darbiečiai siūlo šią sumą padidinti iki 200 tūkst. Lt, šitaip palengvinant mokestinę naštą smulkiam ir vidutiniam verslui.
Darbiečių manymu, tokia pataisa ne tik padėtų smulkiems verslininkams išsilaikyti, bet ir skatintų juos priimti daugiau darbuotojų, šitaip mažinant vis augantį nedarbą šalyje. Šiandien dauguma mažų įmonių, net 5 darbuotojams mokėdami minimalų atlyginimą, tampa PVM mokėtojais. Verslininkų paskaičiavimais 2010 m., esant minimaliam 800 Lt darbo užmokesčiui, bendras darbo užmokesčio fondas sudaro 62 870 Lt, arba 62,87 proc. nuo gaunamų 100 tūkst. Lt pajamų. Padidinus PVM ribinę sumą, smulkus verslas galėtų siekti didesnių pajamų, savo ruožtu įdarbindamas daugiau žmonių.
Priėmus teikiamą pataisą, į biudžetą turėtų būti surenkamos didesnės lėšos per kitus mokesčius, nes naujai įsisteigusios mažos ir vidutinės įmonės, kurios nemokės PVM, turės mokėti kitus mokesčius, o tai didins valstybės biudžetą.
Seimo Opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys teigia, kad toks vilkinimas kasdien verčia smulkų ir vidutinį verslą stabdyti savo veiklą: „Akivaizdu, kad tokia įstatymo pataisa būtų naudinga visais atvejais. Ji akivaizdžiai ne tik skatina smulkaus ir vidutinio verslo veikla, ji taip pat gali pasitarnauti gerinant socialinę situaciją, susiklosčiusią šalyje. Palengvinus sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui plėtotis, padidės ir biudžeto įplaukos. Kai tiek daug smulkių įmonių bankrutuoja, mes privalome imtis priemonių — ši pataisa galėtų būti viena jų. Latviai suprato, kad smulkus ir vidutinis verslas yra ekonomikos varomoji jėga — kodėl to nenori suprasti mūsų Vyriausybė?“
Darbo partija nuo 2009 m. pradžios nuosekliai kartoja, kad reikia skatinti smulkų ir vidutinį verslą. Darbiečiai parengė skatinimo priemonių planą, tačiau užsispyrusi Vyriausybė nesiima jo įgyvendinti.