Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos konsulinio statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir teiks jį Seimui.
Pagrindiniai pokyčių ir papildymų tikslai yra pagerinti konsulinių paslaugų teikimą, sumažinti administracinę naštą piliečiams ir suderinti Konsulinį statutą su pakeistais ir keičiamais Lietuvos įstatymais, teigiama Vyriausybės išplatintame pranešime spaudai.
Konsuliniame statute siekiama aiškiai įtvirtinti, kad konsulinę pagalbą, konsulines funkcijas, kurios atliekamos piliečiams patekus į nelaimę, nukentėjus nuo nusikaltimų ar esant bejėgiškos būklės arba susidarius kitoms aplinkybėms, teikia visos Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, išskyrus esančias prie tarptautinių organizacijų.
Taip pat Konsuliniame statute siūloma nustatyti platesnį asmenų, galinčių gauti asmens grįžimo pažymėjimą, ratą.
Konsuliniame statute taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo legalizuoti Lietuvoje reziduojančių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų išduodamus dokumentus, taip būtų sumažinta administracinė našta Lietuvos piliečiams ir kitiems asmenims.
Anot pranešimo, siūlomi Konsulinio statuto pakeitimai ir papildymai suderintų jį su pakeistais ir keičiamais Lietuvos įstatymais: Paso įstatymo 2, 4, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatomis, Seime nagrinėjamu Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo projektu.
Vienas iš Lietuvos Vyriausybės programoje įvardytų prioritetų yra administracinės naštos Lietuvos piliečiams ir kitiems asmenims mažinimo priemonių įgyvendinimas ir konsulinių paslaugų Lietuvos piliečiams užsienyje gerinimas.
