Įstatymų pakeitimus pasiūliusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, kad galiojantis reguliavimas neleidžia kurti pavadinimų užsienio kalba, išimtis numatyta tik su užsienio kompanijomis susijusioms bendrovėms. Dalis įmonių imasi ieškoti teisinių spragų.
„Blogoji praktika yra tokia, kad per notarus dalis tų įmonių daro. Jau dabar turime beveik 6 tūkst. juridinių asmenų, kurie turi užsiregistravę užsienio kalba lotynų abėcėlės raidėmis, bet tai yra papildomas apsunkinimas įmonėms“, – posėdyje kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak jos, dalis įmonių steigiasi Estijoje ir veikia Lietuvoje, taip apeidamos ribojimus dėl įmonių registravimo.
„Tikrai manau, jog lietuvių kalbai grėsmės nebus. Mes visi ją mylime ir puoselėjame, bet svarbu turėti ir konkurencingesnę aplinką mūsų šalyje“, – pridūrė ministrė.
Ministerija nurodo, kad Registrų centrui nuolat teikiami registruoti pavadinimai su q, x ar w raidėmis. Šiuo metu įregistruoti 5720 pavadinimų su šiomis raidėmis.
Skaičiuojama, kad iki 2019 metų buvo atmetama 10 proc. prašomų registruoti pavadinimų, todėl įmonės buvo priverstos registruotis užsienyje – taip valstybė prarado mokesčių, ekonominio potencialo.
„Plečiantis verslo interesams, lietuvių kalba sudaryti juridinių asmenų pavadinimai yra sunkiau suprantami, atpažįstami užsienyje, o tai turi įtakos verslo plėtros galimybėms užsienyje, konkurencingumui“, – teigiama Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.
Ministerijos teigimu, šiuo metu sudarant bendrovių pavadinimus lotyniškus rašmenis leidžiama naudoti 21-oje iš 27-ių ES narių, tarp jų kaimyninėse Latvijoje, Estijoje, taip pat Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje.
Įstatymų pataisos dėl įmonių pavadinimų svarstomos jau kelerius metus.
