Ministrų kabinetas pirmadienį nutarė, kad šiuo metu neturi finansinių galimybių pensijas pakelti į 2009-ųjų lygį.
Vyriausybė pasitarime pirmadienį svarstė, iš kur gauti lėšų, jei reikėtų išmokėti vėl padidintas pensijas. Dalis parlamentarų siūlė parduoti valstybinių įmonių akcijas ir turtą, tačiau šios idėjos įvertintos skeptiškai.
Balsas.lt primena, jog 2009-ųjų pabaigoje dėl finansinių sunkumų Seimas nusprendė, kad dėl krizės sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2011-ųjų pabaigos. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė grasino atsistatydinti, jei tai būtų padaryta, o premjeras, Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius gasdin0 lito devalvavimu. Sumanymui padidinti pensijas kategoriškai nepritarė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Opozicija: šaltinių yra
Opozicinei socialdemokratų partijai priklausanti Seimo narė Burutė Vėsaitė portalui „Balsas.lt“ sakė esanti nustebusi dėl tokiu užsispyrimo. „Pasakau iš anksto, nesiūlau nei pardavinėti valstybės turto, nei pravalgyti jos per vienerius metus, kaip nuogąstauja Respublikos Prezidentė.
Lietuva vienintelė iš ES šalių drįso mažinti pensijas. Nors Ministras Pirmininkas Kubilius nuogąstauja, kad tai pakirs lito stabilumą, Latvijoje, kai kaimyninės šalies Konstitucinis Teismas pasisakė, jog pensijų sumažinimas yra antikonstitucinis veiksmas, latvių pensininkams jos buvo atstatytos, o lato stabilumui tai nepakenkė. Mačiau tam ne vieną šaltinį. Kartu su pačia Finansų ministerija paskaičiavome, kad įvedus progresinį pajamų mokestį galima gauti bent 250 milijonų litų. Dar dalis grįžtų į biudžetą, nes atsigautų vartojimas. Juk ir Tarptautinis valiutos fondas siūlė įvesti progresiją, kur jos nėra bei nekilnojamojo turto mokestį“, - sakė socialdemokratė.
Pasak B. Vėsaitės, dar vienas šaltinis yra viešieji pirkimai. „Apie septynis milijardus klajoja kažkur vokeliuose ir didelė dalis jų ateina per viešuosius pirkimus, ypač statybų sektoriuje. Valstybės investicijos čia sumažėjo dvigubai ir verslininkai, kurie tampa laimėtojais, daro labai paprastai – peržaidžia su smulkesniais rangovais, kurie jau moka vokeliuose. Reikia tiesiog pakeisti tvarką ir pašalinti priežastis, kuris verčia verslininkus taip daryti“, - aiškino B. Vėsaitė.
Uždaryti Energetikos ministeriją?
Neparlamentinės Naujosios Sąjungos (socialliberalų) pirmininkas Artūras Paulauskas pirmadienį pasiūlė uždaryti Energetikos ministeriją ir taip sutaupyti lėšų.
„Energetikos ministerija, iš esmės sukurta naujos atominės elektrinės projektui įgyvendinti, nebereikalinga: konkursas dėl investuotojo į atominę gėdingai žlugo. Nors A. Kubilius dar aiškina apie tiesiogines derybas su investuotoju, visa tai – nieko neverti negarbingai mūšį pralaimėjusio karvedžio žodžiai. Būtų garbinga pripažinti, kad Lietuvoje atominė nebebus statoma. Juolab kad valstybė šiuo metu nėra pajėgi finansiškai vykdyti tokių projektų, geopolitinė situacija – nepalanki, didelių abejonių kelia ir naujos atominės elektrinės rentabilumas, gebėjimas konkuruoti elektros energijos rinkoje“, - išplatintame pranešime teigia A. Paulauskas.
Socialliberalai siūlo likviduoti Energetikos ministeriją, o lėšas, skiriamas šiai ministerijai išlaikyti, skirti pensijoms bei kitoms socialinėms išmokoms didinti.
„Kitais metais numatyta, kad ministro A. Sekmoko vadovaujamai ministerijai iš valstybės biudžeto bus skirta 386,28 milijono litų. Dar 10 milijonų litų bus skirta energetikos ministro valdymo sritims finansuoti – Valstybinei energetikos inspekcijai, Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai.
Kuriant Energetikos ministeriją A.Kubilius gyrėsi, kad šiai ministerijai išlaikyti nereikės nė vieno papildomo lito.
Reali situacija tokia, kad kitais metais Energetikos ministerija, blefavusi dėl naujos atominės elektrinės statybos, palaidojusi Lietuvos viltis būti energetiškai nepriklausomai ir nieko nenuveikusi, valstybei kainuos apie 0,4 milijardo litų“, - tvirtina A. Paulauskas.
Į šiuos skaičius socialliberalai siūlo atkreipti dėmesį pensininkams, kuriuos A. Kubilius su savo Vyriausybe esą pasmerkė skurdui ir prezidentei D. Grybauskaitei, kuri jau paskelbė, kad pensijų kitais metais didinti negalima.
Seimas antradienį balsuos dėl šių pataisų.
