Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą pateko tarp 600 geriausių pasaulio universitetų. Tai spaudos konferencijoje antradienį teigė VU strateginės plėtros reikalų prorektorius Juozas Rimantas Lazutka.
Tuo metu prezidento patarėja Nerija Putinaitė teigia, jog VU atsiradimas reitingų lentelėje greičiau rodo vadybinius VU sugebėjimus, nei naujus kokybinius pasiekimus.
Spalio mėnesį paskelbtame „Times Higher Education – QS“ 600 geriausių pasaulio universitetų 2008 m. reitinge VU užima 501-600-ąją vietą.
„Šiame reitinge 1-400 vietos yra nustatomos tiksliai, žemesnės vietos skirstomos į dvi stambias grupes: 401-500 ir 501-600“, – sakė prorektorius J. R. Lazutka.
401-500 ir 501-600 pozicijose esantys universitetai neskirstomi, o surašyti pagal abėcėlę, nes, kaip teigiama reitingų rengėjų interneto svetainėje, yra per mažai duomenų tiksliai įvertinti tokius universitetus.
Tuo metu VU pranešime spaudai konstatuojama, kad Vilniaus universitetas tarp Europos universitetų užima 224-268 vietą ir vienintelis iš Baltijos šalių patenka tarp 18 geriausių Centrinės ir Rytų Europos universitetų.
„Mūsų sėkmę lėmė pirmiausia tai, kad mes patys dėjome pastangas. Pasisiūlėm universitetų reitingų sudarytojams daugiau nei prieš metus, kad mus galėtų bandyti įvertinti. Universiteto testavimo procesas užtruko: jie rinko medžiagą apie VU, klausinėjo ekspertų, o šį pavasarį nutarė mus vertinti“, – BNS sakė J. R. Lazutka.
Kriterijai, kuriais remiantis VU buvo įtrauktas į reitinguojamų universitetų sąrašą, anot jo, buvo finansavimas, studentų skaičius, taip pat ir užsienio studentų skaičius. Universitetai buvo reitinguojami pagal tai, kaip juos vertino akademiniai ekspertai, darbdaviai, pagal dėstytojų ir studentų santykį, užsienio dėstytojų bei užsienio studentų skaičių.
Anksčiau į reitingų sudarytojus VU nesikreipė, anot prorektoriaus J. R. Lazutkos, dėl to, kad pasidavė dominavusioms niūrioms nuotaikoms.
Prorektoriaus teigimu, vertinant postsovietines šalis, Lietuvos kaimynai – latviai ir estai – į reitingą nepatenka, Lenkijos ir Čekijos universitetų jame – po 4, Rusijos – 5, Vengrijos – 2, Lietuvos, Rumunijos ir Slovėnijos – po vieną universitetą.
Prezidento patarėja kultūros, mokslo ir ugdymo klausimais Nerija Putinaitė antradienį BNS kalbėjo, kad „Times Higher Education – QS“ universitetų vertinimo kriterijai nėra aiškūs – ar vertinami mokslo pasiekimai, ar struktūra.
„Būti matomiems tokiame reitinge reikštų patekti į 400-tuką“, – sakė N.Putinaitė, nes nuo 401 vietos prasideda abėcėlinis rikiavimas.
Jos teigimu, patekimas į 600-tuką rodo vadybinius VU atstovų sugebėjimus, kuriuos jie turėjo įrodyti kontaktuojant su reitingų sudarytojais.
„VU tapo pastebėtu, bet mūsų ambicijos juk daug didesnės. VU yra seniausias Šiaurės ir Rytų Europos universitetas ir mes siekiame tapti šiaurės ir rytų Europos traukos centru. Ar reitingas rodo, kad mes jau tampame tuo traukos centru? Abejoju“, – kalbėjo ji.
Pasaulio universitetų dešimtuke dominuoja JAV (6) ir Jungtinės Karalystės (4) universitetai. Į pirmąjį pasaulio universitetų šimtuką patenka 42 Šiaurės Amerikos universitetai, 36 Europos universitetai ir 22 Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių universitetai.
Reitingavimui buvo atrinkti per 1000 universitetų. Iš viso pasaulyje yra daugiau nei 12 tūkstančių universitetų.
Žurnalo „Veidas“ 2007 ir 2008 m. reitinguose VU paskelbtas geriausiu Lietuvos universitetu.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
