Tačiau šių ir kitų universiteto mokslininkų patarimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdžia išklausyti neatėjo, nors ir buvo pakviesta.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Šeduvos gimnazijos abiturientai atidžiai klausosi mokytojos – mokslo metų pabaigoje per egzaminus bus įvertintas jų 12 metų darbas. O moksleiviai jau dabar rašo pažymius pačios mokslų kokybei.
„Parašyčiau 6, nes tikrai programose yra trūkumų: yra kai kur per daug, kai kur – per mažai, kai kur net programose įvelta klaidų“, – sakė Šeduvos gimnazijos dvyliktokė Akvilė.
„8 tiktų apibūdinti visa tai, nes manau, kad kai kuriose vietose programa yra per plati“, – kalbėjo Šeduvos gimnazijos dvyliktokas Eimantas.
„Duočiau 7, turbūt sakyčiau, nes kiekvienoje programoje yra trūkumų“, – sakė Šeduvos gimnazijos dvyliktokė Austėja.
Mokinių strėlės švietimo sistemai
Kad programos per plačios – ne vien vaikų nuomonė. Tuo įsitikinę ir į idėjų kalvę susibūrę Vilniaus universiteto mokslininkai. Anot jų, 12 metų mokyklos suolus trynę moksleiviai iš mokyklos išeina vis prasčiau skaičiuodami, menkiau suvokdami tekstą ir silpniau mąstydami.
„Laukia sunkūs laikai, kaip sakiau, kokių 15 metų šitoje srityje. Kol kas nematau prošvaisčių, kad būtų pripažįstama, jog mūsų padėtis sunki“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius Rimas Norvaiša.
Nors patys moksleiviai sako, kad mokymosi rezultatai priklauso nuo jų pačių, mokslininkai mato ir pačios švietimo sistemos spragų.
„Tiesiog gaila, kad mes nesugebame jiems suteikti to, ką vidutinis moksleivis gali sugebėti padaryti. Mūsų parengimas yra žemo lygio“, – tikino R. Norvaiša.
„Mums reikia grįžti prie to, kad norime mokyti mąstyti visuose dalykuose. Ar šiandien mokytojas tai gali? Negali. Šiandien kas mokytojui rūpi? Suvaldyti klasę ir išeiti programą, turbūt reikėtų sakyti – išbėgti programą“, – kalbėjo VU Idėjų kalvės koordinatorė Guoda Azguridienė.
„Atskiruose dalykuose tikrai susiduriam su mokytojų išsakomais iššūkiais, kad sudėtinga jas pritaikyti šių dienų mokiniui, kuris ir mokosi kitaip, ir programų turinys galbūt nėra įprastas mokymui“, – kalbėjo Šeduvos gimnazijos direktorė Edita Varneckienė.
Kad nereikėtų iškišus liežuvį mokytojams ir mokiniams bėgioti per programas, mokslininkai siūlo jas siaurinti. Kai kurie švietimo ekspertai būgštauja, kad siaurinant programas ir mokinio išsilavinimas susiaurės.
„Pavyzdžiui, literatūroje, jeigu analizės gebėjimus ugdysime naudodami vieną, du ar tris kūrinius, o išeis galiausiai vaikas neapsiskaitęs, neturėdamas plačios bazės, bus labai labai blogai“, – sakė švietimo ekspertas Arūnas Šileris.
Mokslininkai kritikuoja švietimo sistemą: kalti ne tik mokiniai
Vilniaus universiteto mokslininkai išanalizavo apie 700 matematikos egzaminų užduočių, moksleiviams pateiktų nuo 2004 iki 2024 metų. Paaiškėjo, kad paprasčiausių uždavinių skaičius per 20 metų padvigubėjo: nuo 20 proc. iki beveik 40 proc. Iš to mokslininkai daro išvadą, kad prastus egzamino rezultatus lemia ne sunkios užduotys, o prasta švietimo sistema.
„Programos rengimas ir vadovėlių rašymas vyksta nepriklausomai vienas nuo kito. Kaip žmonės supranta, ko reikia, tą ir daro“, – tikino R. Norvaiša.
Anot profesoriaus, reikia keisti pačių matematikos mokytojų rengimą.
„Ne tai, kad universitetinės matematikos išmokyti, bet mokyklinės matematikos gilesniu lygmeniu“, – kalbėjo R. Norvaiša.
Bet ir turėdamas žinių, jei mokykloje, kaip dabar, 30 proc. mokytojų patiria patyčias iš kolegų ir vadovų, mokytojas jų tinkamai vaikams neperduos.
„Turime tai kuo greičiau keisti, nes kaip mokytojas jaučiasi pamokoje, jis tą emociją perduoda vaikams“, – sakė „Švietimas#1“ vadovė Laura Tilvytė.
„Mes dar kartą įsigilinsime, ką pasakė mokslininkai, jeigu tuo keliu neiname, galėsime bendradarbiauti ir tą atlikti“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Vis dėlto niekas iš kviestų ministerijos atstovų universiteto konferencijoje nepasirodė.
„Lyg ir planavome, kad dalyvausime, negaliu atsakyti“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
„Kvietimai buvo, visi turi savo darbotvarkes, kita vertus, dokumentas viešas“, – sakė Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.
Mokslininkų siūlymui siaurinti programas ministrė pritaria – esą dalies programinių dalykų atsisakyta jau nuo šių metų rugsėjo.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
