VRK svarstė darbo grupės išvadą dėl visos „Viso, Visvaldai?“ akcijos, joje neįžvelgta pažeidimų nei A. Tapino pasisakymuose feisbuke, nei televizijos laidose ar mieste surengtuose debatuose. Visgi vieną akcijos elementų, jos metu platintą leidinį, darbo grupė siūlė pripažinti paslėpta politine reklama ir Rinkimų kodekso pažeidimu.
VRK nariai pritarė punktams, kuriuo pažeidimai nenustatyti, tačiau balsuojant dėl siūlymo leidinį „Viso gero, Visvaldai?“ pripažinti politine reklama, už tai buvo keturi VRK nariai, prieš – šeši, du susilaikė.
VRK pirmininkei Linai Petronienei tuomet pasiūlius balsuoti dėl priešingo sprendimo, minėto leidinio nepripažinti politine reklama, jam priimti vėlgi neužteko balsų. Už tai, kad leidinys „Viso gero, Visvaldai?“ būtų pripažintas nesantis politine reklama, balsavo keturi VRK nariai, prieš buvo penki ir susilaikė trys.
„Dabar jis (leidinys – BNS) nei pripažintas, nei nepripažintas“, – konstatavo L. Petronienė.
Užkliuvo dėl kitų kandidatų
Nuo gegužės tyrimą vykdžiusi VRK darbo grupė konstatavo, kad beveik 12 tūkst. eurų atsieiti galėjęs „Laisvės TV“ parengtas leidinys „Viso, Visvaldai?“ ne tik buvo nukreiptas prieš perrinkimo siekusį Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį, bet ir propagavo šešių partijų kandidatus į merus ir tarybos narius.
Dėl to, pasak darbo grupės, 14 tūkst. tiražu išplatintas leidinys turi būti vertintinas kaip nepiniginė draudžiama juridinio asmens auka Laisvės, Lietuvos žaliųjų, Lietuvos socialdemokratų partijų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Liberalų sąjūdžio bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatams.
Išvadoje nurodoma, kad leidinyje paskelbta politinė reklama platinta minėtų partijų kandidatų į Kauno miesto merus Manto Bertulio, Ievos Budraitės, Dariaus Razmislevičiaus, Nijolės Putrienės, Vytauto Juozapaičio ir Aurelijaus Verygos interesais – šešių iš dalyvavusių rinkimuose.
Darbo grupė leidinio rengimo ir platinimo išlaidas dalino į šešias dalis ir siūlė konstatuoti, kad kiekvienam iš minėtų kandidatų „Laisvės TV“ jų suteikė nepiniginę 1,9 tūkst. eurų auką, ir įpareigoti politinės kampanijos dalyvius, kandidatus kėlusias partijas, nustatytą politinės reklamos vertę sumokėti į valstybės biudžetą.
VRK vadovė L. Petronienė teigė, jog darbo grupės parengta išvada kelia klausimų, o didžiausia problema yra tai, kad Rinkimų kodeksas neapibrėžia trečiųjų asmenų dalyvavimo rinkimų kampanijoje. Pasak jos, atėjo metas įstatymų leidėjui tai padaryti.
L. Petronienė sutiko, kad „Laisvės TV“ leidinys peržengia įprastas politikų kritikos ribas ir yra politinė reklama, nes jam parengti buvo renkamos lėšos, rūpinamasi kuo didesne sklaida, „buvo sutelktinis finansavimas, kad ta reklama pasklistų kuo plačiau, taip kryptinga veikla skleidžiant tą informaciją“.
Bet VRK vadovė teigė, jog šešis kandidatus pripažinus pažeidus Rinkimų kodeksą už tai, kad jų atsakymai buvo paskelbti „Laisvės TV“ leidinyje, ypač, kai užklausos buvo išsiųstos visiems kandidatams, sugriaus visą įdirbį, siekiant visuomenę kuo labiau įsitraukti į rinkimus.
„Jei mes dabar pasakom, kad dabar šeši kandidatai, kurie per neatsargumą ar kitaip, atsakę į standartinius klausimus, yra politinė reklama, mes griaunam visą įdirbį“, – kalbėjo L .Petronienė
Teigė, jog partijos suprato, kur dalyvavo
Darbo grupės išvadą pristatęs VRK narys Maksimas Reznikovas teigė, jog kandidatai, teikdami atsakymus „Laisvės TV“, žinojo, kad dalyvauja kampanijoje, nukreiptoje prieš konkurentą – V. Matijošaitį.
„Mūsų vertinimu, kandidatai žinojo, kam jie teikia informaciją, koks bus tas leidinys, ir mes vertiname situaciją, kad trečiųjų šalių pinigais sukurta platforma, kurioje negalima kalbėti apie lygiateisiškumą. Jei kandidatai sako, kad mums tinka, reklamuokite mus šiame leidinyje, galima kalbėti apie pasinaudojimą, (gautą – BNS) auką“, – kalbėjo M. Reznikovas.
Laisvės partijos į VRK deleguotas Martynas Čerkauskas pažymėjo, jog leidinio rengėjai klausimus išsiuntė visiems kandidatams, tačiau ne iš visų sulaukė atsakymų, o užklausose politinėms partijoms ar kandidatams buvo įvardyta, kad leidinys – informacinis, kad dalyvaus visi kandidatai.
„Kandidatai nematė maketo, nežinojo pavadinimo, nežinojo, kokia informacija bus patalpinta laikraštyje, jie gavo klausimus ir į juos atsakė. Jie negalėjo žinoti, kad V. Matijošaičio nebus. Kaip jie galėjo žinoti, kad V. Matijošaitis neduos atsakymo? Niekas su jais nederina turinio. Kandidatas negali atsakyti už visą leidinio turinį, jis gali atsakyti tik už tuos žodžius, kuriuos pasakė“, – kalbėjo M. Čerkauskas.
VRK narys Šarūnas Liekis teigė, jog kampanija „Viso gero, Visvaldai?“ apskritai yra „partinis mobingas“, nes prieš vieną kandidatą susivienijo kitos rinkimuose dalyvavusios partijos.
Komisijos narė Inga Milašiūtė teigė, jog negalima iš partijų reikalauti susimokėti už reklamą ir leidinio išlaidas pripažinti jų kampanijos dalimi, nes jie to leidinio neužsakė ir nerengė.
„Nėra kandidatų tyčios. Jie nežinojo, dabar turi susimokėti. Galima sakyti, kad politikams ar būsimiems politikams taikomi aukštesni sąmoningumo standartai, bet pasakyti, kad partijos turi grąžinti lėšas į biudžetą ar kitaip turi būti įvertintos, turint tokius netiesioginius įrodymus, yra drąsu“, – sakė I. Milašiūtė.
Partijos teigia tik atsakiusios į klausimus
Lietuvos žaliųjų partijos vadovė, buvusi kandidatė į Kauno meres I. Budraitė teigė, kad iš „Laisvės TV“ gavo prašymą atsakyti į tris klausimus ir pateikti nuotrauką, o klausimuose buvo nurodyta, kad patiekti atsakymus bus prašoma visų kandidatų.
„Jokių susitarimų tarp manęs, mano partijos su „Laivės TV“ dėl politinės reklamos nebuvo ir tokių intencijų tikrai neturėjome. Ši išvada, jei būtų patvirtinta, sukurtų neigiamas pasekmes ilgalaikėje perspektyvoje, nes atgrasytų visuomenines organizacijas iš viso kalbėti apie politiką, rinkimus“, – sakė I. Budraitė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) teisininkė Jonė Valčiukienė teigė, jog „partijos apkaltintos, kad iš anksto žinojo apie A. Tapino leidinį, davė sutikimą ir dalyvavo kampanijoje prieš V. Matijošaitį“.
„Kategoriškai nesutinkame su šiais teiginiais, kadangi matome, kad visiems kandidatams buvo atsiųsti trys kausimai ir buvo nurodyta, kad tai informacinis leidinys. Kodėl kiti kandidatai kažkokiu būdu tampa kažkokios kampanijos rengėjai prieš vieną kandidatą?“ – sakė J. Valčiukienė.
VRK narys Andrius Vaišnys teigė, jog kandidatai žinojo, kokioje akcijoje dalyvauja, apie „Viso gero, Visvaldai?“ buvo plačiai skelbiama, bet pabrėžė skirtumą taip įprastų žiniasklaidos priemonių ir svarstyto leidinio.
„Šešių asmenų dalyvavimas ir pristatymas savo programinių nuostatų reiškia politinę reklamą, kuri tikrai atribotina nuo tų žiniasklaidos priemonių ir turinio, kur buvo paskelbta kritika. Jei jūs bandoma pasakyti, kad tai yra tas pats, iškreipiamas požiūris į tas žiniasklaidos priemones, kurios kasdien informuoja apie įvykius, įskaitant ir šią akciją, ir Kauno mero kritiką“, – kalbėjo A. Vaišnys.
Posėdyje dalyvavęs „Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas VRK narių atliktą tyrimą dėl galimo rinkimų pažeidimo vadino neprofesionaliu, subjektyviu, atliktu atmestinai ir nukreiptu prieš jo organizaciją.
Praėjusiame VRK posėdyje dalyvavęs A. Tapinas tvirtino, kad prieš savivaldos rinkimus, sausio 30 dieną, „Laisvės TV“ tuos pačius klausimus išsiuntė visiems kandidatams į Kauno merus, tačiau ne visų atsakymų sulaukta. Jo teigimu, paskelbti visi gauti atsakymai, jie nebuvo koreguoti.
Raštu pateiktuose atsakymuose VRK jis tvirtino, kad nei pats, nei „Laisvės TV“ reklaminės kampanijos prieš V. Matijošaitį nevykdė, tik rengė „diskusinį leidinį“, ir jokia politinė partija projekto nerėmė.
Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyko 2023 metų kovą. V. Matijošaitis Kauno meru buvo perrinktas per pirmąjį turą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
