Skundų vis dar sulaukiama
V. Meiliūnaitės vertinimu, naujasis reikalavimas didžiąja dalimi veikia, tačiau problemų vis dar pasitaiko. „Visada būna žmonių, kurie gal nesimoko, gal tikisi, kad jiems neprireiks, kad jų nepaklaus, nepakalbins lietuviškai. Bet pati sau tyliai juokiuosi, nes tada, kai man reikia gauti paslaugą iš žmogaus, kuris gimęs, užaugęs ne Lietuvoje ir jo gimtoji kalba ne lietuvių, aš vis sutinku tuos žmones, kurie bent šiek tiek moka lietuviškai. Žinoma, būna ir ne tokių šviesių atvejų“, – sako ji.
Pasak pašnekovės, dažniausiai gyventojai kreipiasi dėl situacijų, kai paslaugų teikėjai lietuviškai nekalba arba atsisako tai daryti. „Štai kažkas važiavo „Bolt“ ir su juo nekalbėjo lietuviškai. Kitas žmogus nuėjo į parduotuvę ar kirpyklą ir negalėjo susikalbėti lietuviškai. Tokių skundų iš tikrųjų yra“, – pasakoja V. Meiliūnaitė.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad ne visi gyventojų skundai yra pagrįsti. Kartais žmonės piktinasi išgirdę viešoje vietoje kalbančius užsieniečius kita kalba, nors tokios situacijos nėra susijusios su įstatymų reikalavimais.
„Įstatymai niekada neribojo to, kaip tu kalbi laisvalaikiu, kaip kalbėsi su savo draugais ar pažįstamais. Privataus bendravimo niekas niekaip neriboja. Žmonės yra laisvi bendrauti savo gimtosiomis kalbomis. Kas kita yra tada, kai kalbame su žmonėmis, kurie tuo metu dirba ir mums kaip klientams, kurie tikisi aptarnavimo lietuviškai, staiga sako, kad nemoka lietuviškai“, – situaciją aiškina V. Meiliūnaitė.
Apibendrindama VLKK pirmininkė teigia, jog daugiausia skundų sulaukiama dėl pavežėjų ir grožio paslaugų sektoriaus – kirpyklų, manikiūro salonų – darbuotojų.
Kalba tapo ir saugumo klausimu
Pastebima, jog dabartinėje geopolitinėje situacijoje lietuvių kalba įgauna naują reikšmę.
„Kai gyvename tokių jautrių laikų, lietuvių kalba jau nėra tik susikalbėjimo priemonė. Tai yra mūsų nepriklausomybės, mūsų laisvės, mūsų teisės kalbėti savo kalba savo šalyje garantas“, – sako ji.
Pasak pašnekovės būtent negalėjimas gauti informacijos valstybine kalba žmonėms kelia nesaugumo jausmą. „Jeigu tu žmogui negali suteikti informacijos valstybine kalba, jeigu jis tavęs negali išklausyti valstybine kalba, tai ir tu esi nesaugus, nes nežinai, kokios to žmogaus pažiūros. Ir pats žmogus yra nesaugus, nes gali būti, kad jis gauna ne tą informaciją, kurią skleidžia oficialūs lietuviški šaltiniai, o iš kaimyninių šalių gaunamą informaciją, kur gali būti visko. Tada tas nesaugumas pasidaro jau ir abipusis“, – teigia V. Meiliūnaitė.
Ji primena, kad lietuvių kalba yra įtraukta ir į Lietuvos nacionalinio saugumo strategiją kaip viena iš pagrindinių prielaidų kurti visuomenės atsparumą išorės grėsmėms.
Pašnekovės teigimu, kalba svarbi ne tik psichologiniu, bet taip pat ir praktiniu. Ji svarbi ir fizinio saugumo prasme. „Jeigu žmogus visiškai nemoka lietuviškai, jis gali turėti problemų, jeigu staiga sutriks sveikata ir reikės paprašyti pagalbos. Jis gali tiesiog nesulaukti jam būtinos pagalbos“, – įspėja VLKK pirmininkė.
„Visai neseniai turėjome pirmosios pagalbos mokymus, kur vienas iš akcentų buvo funkcijų pasidalijimas, kai kažkas nutinka. Tai reiškia, kad vienas žmogus gaivina, antras – užkloja, trečias – kviečia greitai apagalbą. Ir ką mums akcentavo mokymuose? Paklauskite, ar jūs buvote suprasti, nes gali būt, kad pasidalinote funkcijomis, o aplinkui yra žmonės, kurie nemoka lietuviškai. Gali būti, kad taip vienas ir lieki tą problemą spręsti“, – pasakoja V. Meiliūnaitė.
Kodėl pakanka A1 lygio?
Nuo šių metų paslaugų sektoriuje dirbantiems užsieniečiams taikomas A1 lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas. Pasak V. Meiliūnaitės, toks lygis nėra aukštas, tačiau leidžia pradėti bendrauti.
„A1 lygis yra pats pagrindų pagrindas. Tie, kurie moko kalbos, sako, kad tai yra maždaug 500 žodžių. Tu turi mokėti apie 500 žodžių, kad galėtum pasakyti pačius paprasčiausius sakinius“, – teigia ji.
Anot jos, svarstant reikalavimus buvo diskutuojama ir apie aukštesnį lygį. „Mes labai norėjome A2 lygio. Tada turėtume platesnio žodyno žmogų, būtų lengviau bendrauti. Bet buvo sutarta dėl A1 dėl labai paprastos priežasties – geriau išsikelti pasiekiamą tikslą ir jį įgyvendinti“, – aiškina ji.
Pašnekovė įsitikinusi, kad svarbiausia padėti žmogui peržengti pirmąją baimę ir slenkstį nuo „aš visai nemoku“ iki „aš jau truputį moku“. Tuomet žmogus pradeda girdėti lietuvių kalbą aplinkoje, pamažu plečia savo žodyną ir natūraliai tobulina kalbos įgūdžius.
Investicija, kuri atsiperka
Kalbėdama apie verslo kritiką dėl papildomų reikalavimų, V. Meiliūnaitė sako, kad lietuvių kalbos mokymas turėtų būti vertinamas kaip investicija. „Jeigu tu atsiveži darbuotoją, kuris nekalba lietuviškai, ir yra reikalavimas dirbant kalbėti lietuviškai, aišku, tai reikalauja investicijų“, – teigia ji.
VLKK pirmininkės įsitikinimu, ilgalaikėje perspektyvoje tai naudinga ir pačiam darbdaviui.
„Tam, kad žmogus atvažiavęs čia jaustųsi gerai, tinkamai teiktų paslaugas ir būtų priimamas šitos visuomenės, jam reikia lietuvių kalbos. Tos investicijos atsiperka“, – sako ji.
Lietuvoje jau netrūksta gerųjų pavyzdžių – įmonės organizuoja lietuvių kalbos kursus, samdo lektorius ir padeda darbuotojams integruotis. V. Meiliūnaitė įsitikinusi, kad būtent tokių pavyzdžių viešinimas galėtų paskatinti ir kitus darbdavius aktyviau investuoti į darbuotojų integraciją.
„Jeigu daugiau rodytume gerąją praktiką, o ne tik akcentuotume problemas, efektas būtų dar geresnis“, – sako V. Meiliūnaitė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
