Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Alytaus Vidzgirio mokyklos direktorius Artūras Čiurlionis, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, Seimo narys, buvęs kultūros ministras Simonas Kairys, Mokyklų tobulinimo centro bendraįkūrėja, Klaipėdos universiteto tyrėja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė Eglė Pranckūnienė.
Koks to tikslas, pone Jurkevičiau?
S. Jurkevičius: Tikslas turbūt kuo toliau, tuo labiau dengti prastą situaciją švietime – būtent ieškoma įvairiausių būdų. Prieš tai buvo lyg ir šiek tiek pagalvota apie ambicingesnį kelią, tačiau greitai buvo suprasta, kad pati švietimo sistema nepasiruošusi rimtai judėti į priekį.
Matydami, kad didelė dalis to nedaro ir greičiausiai nebedarys, stengiasi vienokiu ar kitokiu būdu ištempti dalį prastai besimokančių mokinių. Kitas dalykas, kad po ta kartele slypi dar vienas turbūt dalykas, apie ką mes nekalbame – tai užduočių lygis, kuris yra įdedamas į pačius egzaminus.
Praktiškai, jeigu pasižiūrėti abiturientų egzaminų užduotis, jos tikrai yra, sakysime, neatitinkančios abitūros lygio. Teko girdėti, kad kai kurių šalių specialistai pamatė mūsų brandos egzaminų užduotis ir klausė, kuriai čia klasei yra tos užduotys.
Jos tiesiog stebina, kad tokio prasto, nesudėtingo lygio užduotys gali atsidurti brandos egzaminuose. Turbūt pagrindinė idėja yra, kaip ir minėjau, uždengti visą tą problematiką, kuri toliau gilės.
Aš manau, kad bus einama dar radikaliau, kad paslėpti tai, ką esame pridarę švietime, nes atverti kortas darosi kuo toliau, tuo labiau baisu. Būtent tas kelias yra pasirinktas ir besąlygiškai jo laikomasi. Turbūt toks pagrindinis tikslas..
Ar sutinkate su nuomone, kad trečdalio abiturientų neišlaikytas matematikos egzaminas nėra didelė problema – juk egzaminą galima perlaikyti, o svarbiausia yra padėti mokiniams ir mokytojams kelti žinių lygį?
S. Jurkevičius: Visiškai pritariu. Čia tas manipuliavimas apie vienkanalius egzaminus, apie brandą, tęsiasi kaip ta stebuklinė pasaka, kalbėjimas, kaip nustumti reikalo esmę į kažkurią pašonę.
Koks skirtumas, ar vienkanalė ar kitokia egzaminų sistema? Žmogus išlaikęs egzaminą privalo išlaikyti tam tikru lygiu. Be to, mes kalbame tik apie slenkstinį peržengimą, o ne apie kažkokį gerą rezultatą.
Jeigu mokinys neperžengia minimumo, jis neturėtų apskritai tęsti mokymosi, juo labiau aukštojoje mokykloje. Visame lauke toliau kuriama ta pati situacija, prisidengiant įvairiausiais stebukliniais pasakojimais, viskas yra labai paprasta.
Turi išlaikyti slenkstiniu lygiu tam tikras užduotis, iš tavęs daugiau niekas nieko nereikalauja, todėl aš dar kartą pabrėžiu, yra slenkstinis lygis – yra minimumas. Jeigu tu minimumo nepadarai, tu neturi gauti nei vairuotojo pažymėjimo, neturi gauti nieko, kol nepadarai to minimumo.
Tai yra tavo, ne sistemos problema, jeigu tu minimumo nepadarai, ar sutiktumėte?
S. Jurkevičius: Taip, bet aišku, kad sistema prisideda su savo pozicionavimu, tokiu kalbėjimu, tokiu atpalaidavimu. Čia kaip vienas moksleivis juokiasi per pamoką: „Naują matematikos rūšį sukūrėme – plius dešimt, minus dešimt jau yra dvidešimt bendrame kontekste“.
Iš tiesų viskas atrodo pakankamai apgailėtinai ir bandoma surasti dar kažkokių pateisinimų tai sistemai. Mes turime išlaikyti tam tikrą savigarbą, turime išlaikyti tam tikrą žinių lygį, bent jau slenkstinį. Aš jau nekalbu apie vidutinį lygį, į kurį turėtume orientuotis. Mes turėtume tempti moksleiviją į aukštesnį lygį, o ne ją dezorientuoti ir kalbėti apie egzaminų degradaciją.
Ar sutinkate su mintimi, kad net ir silpniau mokykloje besimokantiems mokiniams neturėtų būti užkertamas kelias į universitetą – juk jų rezultatai gali pagerėti vėliau ir jie gali atsigauti, nereikėtų „nurašyti“?
S. Jurkevičius: Kalbėkime apie slenkstinį lygį, kurį turi pasiekti kiekvienas. Tas slenkstinis lygis turi turėti tam tikrą pagrindą. Kas ten atsigauna? Kaip tu gali atsigauti, jeigu tu nesi pasiruošęs, praktiškai niekada nedirbai, nesimokei?
Pats mačiau tuos pseudo „atsigavimus“, kas nesimokė, tas ir nesimokė, tas iškrito iš sistemos. Arba dar blogiau atsitiko – tas, kas nesimokė, užėmė tam tikras pareigas, kurios neatitinka jo gebėjimų. Dabar kuriama tarsi tokia sistema, ieškoma tam tikrų apėjimų – kalbame apie slenkstinį lygį.
Tas slenkstinis lygis turi būti atitinkamas, kad jis garantuotų tam tikrą gebėjimų lygmenį. Apie kažkokius aukštesnius pažymius čia niekas net nekalba. Lietuvoje su aukštesniaisiais gebėjimais yra labai ribotas skaičius mokinių.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
