Naujienų portalui tv3.lt mama pasakojo atvirai, kaip susiduriantys su savo atžalų narkotikų vartojimu tėvai, ypač mažesniuose šalies miestuose, negali gauti pagalbos, o specialistų, galinčių padėti, esą trūksta.
„Aš šitam košmare Lietuvoje esu jau 2 su puse metų. Klaipėdoje mes susiduriame, 3-ias pagal dydį miestas, o pagalbos gauti negaliu, nes policija, greitoji, vaikų ligoninė, vaikų teisės ir psichiatrinė, kur šiuo metu mano dukra vėl paguldyta, iš kurios pabėgo pro langą, nes neuždarė jo ir ten langai neparuošti tokiems ligoniams sulaikyti, jos sužiūrėti“, – kalbėjo sunerimusi mama.
Ji tikino, kad Klaipėdoje bei kituose miestuose trūksta įstaigų, kuriose narkotikų priklausomybę turintys nepilnamečiai galėtų būti gydomi ir naktį. Šiuo metu Klaipėdos Respublikinis priklausomybės ligų centras nepilnamečius priima tik dienos metu, skirtingai nei Vilniuje ir Kaune, kur jie gali būti guldomi ir nakčiai.
„Dabar gaunasi, policija rado vaiką, ligoninė padarė testuką ir visi einam namo. Tai vėl į gatvę, vėl namo ir tu negali vaiko, paauglio laikyti uždaręs 24 valandas per parą. Tėvai turi kitus vaikus, darbą, gyvenimą, tai kadangi nėra tos įstaigos Klaipėdoje, tai nėra kur tų vaikų vežti“, – aiškino mama.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad net ir tose įstaigose, kuriose galėtų būti vežami nepilnamečiai, trūksta vietų, o nepilnamečių, susiduriančių su narkotikų problema yra daugybė.
„Yra labai daug tokių berniukų ir mergaičių. Po mano įrašo (socialiniuose tinkluose – aut. past.), man parašė apie 50 žmonių ir eina nuolatos tos žinutės ir rašo iš visų miestų – Tauragės, Šiaulių, Kauno, visi, kas taip pat susiduria su lygiai tokia pat problema“, – teigė ji.
„Pati baisiausia šiandienos žinutė buvo, kai mama atsiuntė, kad vaikai žaidė, lyg 4 ir 7 metų berniukas ir mergaitė ir ėjo 4 paaugliai. Kažką numetė prie medžio, o vaikai ten smėliuke kapstėsi ir rado tuos paketėlius, o juose buvo narkotikai. [...] Tai mama parašė „jei mano vaikai iki 7 metų dabar būtų paėmę į burną tą popieriuką, tą paketėlį išlupę“, tai iki kokio lygio ta problema. Visur tie narkotikai paliekami – po palangėmis, medžiais, krūmais, balkonais. Bet koks vaikas, gyvūnas gali paimti“, – pasibaisėjo mama.
Apie tai moteris ryžosi prabilti savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
„Rašau su pagalbos prašymu visiems klaipėdiečiams ir visų Lietuvos vaikų ir ypač paauglių tėvams ir artimiesiems, mokytojams ir bendruomenėms dėmesiui atkreipti. Nesu viešas asmuo, todėl man labai sunku kalbėti/rašyti visiems viešai ir viešinti kaip atrodo tik asmeninę problemą, bet tikiu ir visos Klaipėdos ir Lietuvos ar Europos problemą – paauglių narkotinių medžiagų vartojimą ir baisias pasekmes juos vartojant .
Klaipėdoje kaip ir visoje šalyje vyksta nelegalūs dalykai gatvėse ir mokyklose bei narkotikus gauti yra lengviau nei nusipirkti cigaretes“, – įrašą pradėjo atsiradusios mergaitės mama.
Jos teigimu, vienas pagrindinių trikdžių, neleidžiantis spręsti vaikų narkotikų vartojimo problemos, yra tam nepritaikyti įstatymai.
Be to, moteris pabrėžia, kad, pavyzdžiui, Klaipėdoje, jos teigimu, nėra nei vienos įstaigos, kurioje būtų galima hospitalizuoti nepilnamečius ir suteikti jiems pagalbą.
„Mes galvojame, kad institucijos gali mums padėti ,tačiau realybėje atsimušame į nepilnamečių įstatymo nebuvimą. Nėra Klaipėdoje nei vienos nepilnamečiams paaugliams skirtos įstaigos kur būtų galima juos PAGULDYTI/ hospitalizuoti ir suteikti jiems reikiamą pagalbą ( tik Kauno ir Vilniaus RPLC įstaigas, kur yra minimaliai ribotas lovų skaičius ir eilėje laukti reikia ištisus mėnesius ten patekti).
Policija bando/padeda rasti dingusius vaikus, tada medikai veža į ligoninę kur atliekamas narkotinių medžiagų testas, ir tada paleidžia vėl į namus. Klaipėdos Psichiatrijos vaikų skyriaus ligoninė neturi nei apsaugos suvaldyti situaciją nei saugoti, nes net ir iš ten įmanoma pabėgti, šokti per langus ir pan. Taip, tai nėra saugojimo ar įkalinimo įstaiga, bet ten neturime saugios aplinkos bei reikiamo kiekio specialistų“, – socialiniuose tinkluose rašė mama.
Sunerimusi mama taip pat kreipėsi ir į valstybės institucijas, norėdama atkreipti dėmesį į opią problemą.
„Kviečiu Klaipėdos Vaikų Teises, medikus ir Klaipėdos Policiją suvienyti jėgas, pradėti kelti šitą didelę problemą (tikiu ne tik Klaipėdos miesto) ir bandyti pasiekti/padaryti bendrą susirinkimą, kad būtų paskirta darbo grupė dėl nepilnamečiams paaugliams skirto įstatymo sukūrimo ir pateikimo ministerijoms, Seimui ar pan.
Ar žadame laukti kol žus dar nors vienas vaikas ar paauglys?! Jei visi padėsime vienas kitam, prisidėsime kovodami su šita problema, kad mūsų vaikams būtų saugiau gyventi“, – teigė ji.
Neužtenka prevencinių priemonių
Moteris pažymi, kad jos manymu, trūksta prevencinių priemonių, kaip galėtų būti sustabdyti narkotikus platinantys ir vartojantys nepilnamečiai.
Ji teigė, kad šiuo metu paaugliai neretai prekiauja narkotikais naudodamiesi mobiliųjų telefonų programėlėmis, kuriose po kurio laiko automatiškai ištrinamos žinutės su informacija apie narkotikų pardavimą ir jų buvimo vietą, o policijai trūksta pajėgų sugauti tokius prekeivius.
Mama taip pat pasigenda ir prevencinių priemonių mokyklose.
„Per mažai jėgų skiriama prevencijai, kad mokyklose, pavyzdžiui, būtų patikra. Kiek žinau Klaipėdoje 27-iose iš 28-ių mokyklų buvo rasti narkotikai. Tai kodėl tada direktoriai ir valdžia neleidžia tikrinti ar su dronais, ar su šunimis, ar su kokiais lapeliais tuos paviršius valyti? Neįsivaizduoju kaip, bet jeigu mokykloje leistų tikrinti, tai šiek tiek ta problema būtų pažabota“, – kalbėjo ji.
Vaikų gydyti be jų sutikimo negali
Mama pabrėžia, kad jos nuomone, Lietuvoje taip pat yra reikalinga ir nauja įstatyminė bazė, siekiant kovoti su nepilnamečių narkotikų vartojimo problema.
Motinos teigimu, šiuo metu tėvai negali įpareigoti savo vaiko gydytis, jei jis yra vyresnis nei 14 metų, o tai gali kelti daug problemų.
„Pavyzdžiui, mano situacija, jei dukra pasakys, kad nenori į Kauną, persigalvojo, nenori gulėti gydymo stacionare, ir jeigu 14 m. vaikas nesutinka gydytis, nededa parašo, tai niekas negali jo priversti [gydytis]. Nes vaikų teisės gina vaikų teises ir nuo 14 m. jis turi savo nuomonę.
Tai, jeigu žmogui reikalingas gydymas, kaip mano atveju, kas savaitę yra teigiami narkotikų testai, lakstymai iš namų, dozių ieškojimai, neaiškios kompanijos, tai aš, kaip mama, negaliu priversti gydymą gauti. Nes pagal Lietuvos įstatymą, tiktai gydymo institucija gali paduoti į teismą.
Gaunasi, kad aš turiu maldauti dabar ligoninės, policijos, vaikų teisių ir visų institucijų, kad rašytų teisminį ieškinį, kad mano vaikas gautų priverstinį gydymą tik dėl to, kad aš noriu išgelbėti savo dukrą“, – nuogąstavo motina.
Tik stacionarinio gydymo neužtenka
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. Aušra Širvinskienė teigia, kad vien stacionarinis gydymas negali išspręsti paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemos.
„Vien tai neduoda garantijos, kad situacija akimirksniu pagerės, ypač kai iš gydymo įstaigos vaikas grįžta į tą pačią aplinką, kurioje lygiai taip pat paprastai yra prieinamos nelegalios psichoaktyviosios medžiagos, arba vaikas ir toliau patiria neigiamas emocijas šeimoje, aplinkoje ir panašiai.
Nes neretai vartojimas yra pasekmė, o priežastys lieka nesprendžiamos, nes jos susijusios ne tik su vaiku, bet ir su jo aplinka“, – komentavo A. Širvinskienė.
Ji pabrėžia, kad žalingas vartojimas ir priklausomybė yra vadinama „visos šeimos liga“.
Todėl ypač reikalinga vaiko šeimos, artimųjų įsitraukimas, bendradarbiavimas su specialistais.
„Būtina teikti pagalbą visai šeimai, dirbti kartu – būtent į tai orientuojasi RPLC Vaikų dienos stacionaro skyriai, veikiantys Vilniuje ir Klaipėdoje“, – aiškino ji.
Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje veikiantys RPLC filialai teikia kompleksines gydymo ir reabilitacijos paslaugas nepilnamečiams, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ar priklausomybės sindromu.
Kauno filialo Vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos skyriuje stacionariai gydomi vaikai ir paaugliai iki 18 metų. Gydymas parenkamas pagal konkrečias programos indikacijas ir kontraindikacijas.
Vilniaus ir Klaipėdos filialuose veikiantys Vaikų dienos stacionaro skyriai orientuoti į emocinių, socialinių, pažintinių ir mokymosi įgūdžių lavinimą. Čia su vaikais dirba vaikų ir paauglių gydytojai psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai bei ergoterapeutai.
Kiekvienam jaunuoliui sudaromas individualus gydymo ir pagalbos planas, apimantis psichikos sveikatos gerinimą, šeimos santykių stiprinimą, užimtumą, laisvalaikį ir profesinį orientavimą. Plano įgyvendinimas trunka tol, kol vaikas lanko dienos stacionarą, o prireikus tęsiamas bendradarbiaujant su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis.
Tačiau plėtra ne visada vyksta sklandžiai. Štai, pasak A. Širvinskienės, prieš keletą metų steigiant Vaikų dienos stacionaro skyrių, gyventojai Klaipėdoje išreiškė nepasitenkinimą tokio centro atsiradimu gyvenamojoje aplinkoje.
„Šiuo metu dėl panašių priežasčių negauname ir leidimo įkurti RPLC filialą Klaipėdos Bangų g., kur turėtume didesnes patalpas ir galėtume teikti visapuses priklausomybės ligų gydymo paslaugas didesniam skaičiui žmonių“, – teigė A. Širvinskienė.
Teigia, kad priverstinis gydymas nėra efektyvus
Tiesa, RPLC direktorė tikina, kad priverstinis nepilnamečių gydymas nuo priklausomybės ar žalingo psichoaktyvių medžiagų vartojimo dažniausiai nėra efektyvus.
Jos teigimu, toks ilgalaikis elgesio keitimas reikalauja ir paties besigydančiojo vidinės motyvacijos ir įsitraukimo į gydymo procesą.
„Tyrimai rodo, kad sėkmingas priklausomybės gydymas remiasi ne tik medikamentinėmis priemonėmis, bet ir žmogaus elgesio bei jo artimos aplinkos, pvz. gyvenimo būdo, pokyčiais, bendravimo, emocinio fono šeimoje pokyčiais ir pan., kurie be savanoriško dalyvavimo, artimos aplinkos įtraukimo, įvyksta retai“, – teigia A. Širvinskienė.
Pasak jos, priverstinė hospitalizacija gali būti pateisinama tik tuomet, jei žmogus turi ūmių būklių – pasireiškia psichozė, kyla suicidinis pavojus – ir būtina užtikrinti jo saugumą ir sveikatą.
Visgi A. Širvinskienė akcentuoja, kad tai dažniausiai suteikia tik trumpalaikį poveikį.
„Be žmogaus sąmoningo noro keistis, gydymas dažnai nepasiekia ilgalaikių rezultatų. Todėl reikalingas ilgas ir nuoseklus darbas ne uždarius vaikus, o dirbant su jais“, – aiškina RPLC direktorė.
Rengiamas naujas šeimos terapijos projektas
Vienas iš pagrindinių iššūkių, sprendžiant nepilnamečių psichikos sveikatos problemas, anot A. Širvinskienės, yra vaikų ir paauglių psichiatrų trūkumas šalyje.
O dar labiau situaciją apsunkina ir, jei artima aplinka nenoriai įsitraukia į vaiko pagalbos suteikimą bei tikisi, kad visą atsakomybę prisiims kitos institucijos.
„Kol kas Lietuvoje pagalbos sistema nėra pakankamai išvystyta, todėl RPLC šiuo metu rengia projektą diegti Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) komandas ir teikti pagalbą psichoaktyvias medžiagas vartojantiems nepilnamečiais ir jų artimajai aplinkai“, – apie tai, kas yra daroma pasakojo A. Širvinskienė.
RPLC direktorės teigimu, MDFT yra įrodymais pagrįstas ir į šeimą orientuota elgesio keitimo programa vaikams ir jauniems žmonėms, kuriems yra būdinga kompleksinės elgesio problemos, kaip bėgimas iš namų, sunkumai mokykloje, agresyvumas, smurtinis elgesys, polinkis vartoti psichoaktyvias medžiagas.
„MDFT programa prisideda prie sveikų santykių tarp vaiko ir jo tėvų (globėjų) kūrimo, santykių stiprinimo, taip pat stiprina tėvų (globėjų) gebėjimą atliepti vaiko poreikius, prisideda prie paties vaiko rizikingo elgesio keitimo, kas skatina jo integraciją į bendruomenę, visuomenę“, – teigė ji.
Su vaikais reikia kalbėti nuo mažumės
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė sako, kad apie priklausomybes ir psichoaktyviųjų medžiagų poveikį su vaikais reikia pradėti kalbėti nuo pat mažumės.
Tiesa vaiko teisių atstovė pažymi, kad ne visais atvejais užtenka tik pokalbio.
„Vaikai yra smalsūs iš prigimties, o paauglystės laikotarpiu didelę įtaką daro ir draugai bei pažįstami, patiriami išgyvenimai, tad vaikams siekiant užsimiršti ir atsipalaiduoti gali kilti noras išbandyti įvairias medžiagas.
Tad visuomet kviečiame tėvus būti budriems ir domėtis, kur ir ką veikia jų vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų užimtumu laisvalaikiu“, – komentavo U. Klingerė.
Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad nuolatinis bendravimas su vaiku ir tvirto ryšio kūrimas šeimoje yra esminiai jo saugumo ir gerovės komponentai.
„Nuolatinis bendravimas su vaiku ir tvirto ryšio kūrimas šeimoje leidžia vaikui jaustis saugiam, svarbiam ir mylimam bei suteikia žinojimą, jog tėvais ar globėjais galima pasitikėti, o nutikus nelaimei – sulaukti iš jų pagalbos ir palaikymo,“ – teigia U. Klingerė.
Per pusmetį su narkotikais įkliuvo virš šimto nepilnamečių
Lietuvos policijos duomenimis, šiemet sausio-liepos mėnesiais registruotos 127 nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (pernai tuo pačiu laikotarpiu - 156).
„Kalbant apie bendrą nusikaltimų, susijusių su narkotikais statistiką, šiemet sausio-liepos mėnesiais registruotos 2885 padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (pernai tuo pačiu laikotarpiu - 2669)“, – žurnalistams nurodė policijos atstovas R. Matonis.
„Radus nepilnametį, apsvaigusį nuo narkotinių medžiagų, jis pristatomas į medicinos įstaigą, kur atliekamas testas, apie įvykį informuojami nepilnamečio tėvai, aiškinamasi, iš kur nepilnametis galėjo gauti narkotinių medžiagų“, – pridėjo policijos atstovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
