Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lapkričio 27 d.–gruodžio 3 d. epideminį sergamumo lygį pasiekė 22 savivaldybės, t. y. peržengė 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą. Per dieną yra užfiksuojama ir virš 2 tūkst. naujų koronaviruso atvejų.
Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę buvo užregistruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Pažymima, kad epidemiologinė situacija vertinama kompleksiškai, t. y. žiūrima tiek į gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų rodiklius.
Dėl gripo į ligonines pastarąją savaitę buvo paguldyta 18 asmenų, 11 iš jų buvo vaikai iki 17 metų ir 7 vyresni nei 65 m. asmenys. Vienam vaikui, neturinčiam nė dviejų metukų, prireikė pagalbos Intensyvios terapijos skyriuje.
Vis tik pažymima, kad situacija yra kontroliuojama, o epidemijai skelbti reikia daugiau rodiklių: „NVSC specialistai bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, kurių duomenimis, kol kas situacija tiek ugdymo įstaigose, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) yra įprasta. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi“, – nurodo NVSC.
Kitur Europoje atvejų net mažėja
Nors susirgimų skaičiai auga kas savaitę, VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė patikino, kad situacija iš esmės stebinti neturėtų. Tiesa, Lietuvoje ji kiek skiriasi, mat kitos Europos šalyse kaip tik stebimas atvejų mažėjimas.
„Dalis užsikrėtimų yra pakartotiniai, bet vis tik jų yra mažesnioji dalis, tai reiškia, kad vakcinos ir persirgimas vis dar apsaugo. Tad dar nėra dramatiška situacija, kad būtų perpildytos ligoninės ir reanimacijos skyriai“, – sakė A. Žvirblienė.
„Kaip ir kiti specialistai, dabartinį plitimą vertinu kaip endeminio viruso situaciją, kai atėjus šaltajam metų sezonui infekcijos atvejų padaugėja. Tad tų atvejų augimas ir prasidėjo nuo rudens. Tik, kaip gali pasirodyti keista, pažiūrėjus į Europos statistiką, dabar stebimas net atvejų mažėjimas ar bent ne didėjimas – daugelio šalių imamas toks vidurkis, kad mažėja ir mirčių, ir užsikrėtimo atvejų.
Bet Lietuvoje ta kreivė yra didėjanti. Skaičiuojama apie 200 COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų, gripo atvejų yra jau virš 1000, kai kurios savivaldybės yra pasiekusios epidemijos lygį, bet kol kas epidemija neskelbiama“, – komentavo ji „Žinių radijo“ eteryje.
Dalis užsikrečia pakartotinai
Profesorė atkreipė dėmesį, kad dalis dabar dominuojančių susirgimų koronavirusu yra pakartotiniai. Taip yra dėl pakitusio viruso – jis apeina tiek po persirgimo, tiek vakcinacijos susidariusį imunitetą. Gera žinia – paprastai šie susirgimai nėra sunkūs.
„Dalis užsikrėtimų yra pakartotiniai, bet vis tik jų yra mažesnioji dalis, tai reiškia, kad vakcinos ir persirgimas vis dar apsaugo. Tad dar nėra dramatiška situacija, kad būtų perpildytos ligoninės ir reanimacijos skyriai.
Pakartotinas susidūrimas su virusu visada yra lengvesnis, nes kai jau turime imunitetą, nors jis gali būti ir priblėsęs, jei buvo seniai persirgta, seniai skiepytasi, bet vis tiek kažkokį foninį imunitetą dar turime. Tad situacija nuo to, kas buvo pandemijos pradžioje, skiriasi iš esmės“, – konstatavo A. Žvirblienė.
Kita vertus, pasak jos, niekada nesame apdrausti nuo to, kad galėtų atsirasti kažkoks pavojingas variantas ar potipis:
„Bet dabar to nėra. Yra fiksuojami nauji variantai, kurie yra omikrono „giminaičiai“, jie yra klasifikuojami kaip keliantys susidomėjimą, net ne susirūpinimą. Kol kas nėra pagrindo galvoti, kad jie būtų kabiau virulentiški. Taip, jie plinta efektyviau – virusas taip ir keičiasi, kad nori vis efektyviau plisti ir apeiti susidariusi imunitetą.“
Neišvengiamai susidursime su virusais
Kalbėdama apie tai, ar dabar kaip nors būtų įmanoma apsisaugoti nuo aktyviai plintančių virusų, A. Žvirblienė pabrėžė, kad tai svarbiausia rizikos grupėms priklausantiems žmonėms.
„Tai yra atsakingas požiūris, kurie vaikšto su kaukėmis, ir pirmiausia čia reikėtų pagalvoti apie rizikos grupės asmenis. Ligoninėse, poliklinikose kai kur jau yra reikalavimai, kad reikia vėl privalomai nešioti kaukes. Tai suprantama, kad ten yra didesnė rizika apsikeisti virusais ir taip pat yra didesnė dalis žmonių, kuriai virusai gali labiau pakenkti nei likusiai populiacijos daliai“, – kalbėjo imunologė.
Pasak jos, didžioji dalis žmonių, gyvendami aktyvų socialinį gyvenimą, neapsaugoti nuo susidūrimo su virusais.
„Ir vaikai juos parneša iš mokyklos, visi tais virusais apsikeisim ir persirgsim. Tai yra normalus ciklas. Kaip matome su tuo pačiu Kinijos pavyzdžiu – jei keletą metų labai griežtai saugomės virusų, po to jie smogia visa jėga. Tai geriau yra tai, kad po truputį susipažintume, persirgtume, ir tada turėsime kolektyvinį atsparumą“, – pastebėjo A. Žvirblienė.
Nors pagal simptomus gali būti ir sudėtinga atskirti gripą nuo kovido, o ir daug kas taip aktyviai nebeatlieka testų, mokslininkė teigė, kad visada yra prasminga žinoti, kuo žmogus persirgo.
„Tai svarbu bent jau tuo aspektu, kad jei esi neseniai persirgęs kovidu ir priklausai rizikos grupei, dabar nereikėtų skubėti skiepytis. Tada žinai, kad artimiausiu metu tikrai gali nesirgti kovidu. Ir dėl gripo reikėtų žinoti – žmonės persirgo ar ne. Dėl gydymo – dabar yra ir vaistų nuo kovido, tik juos riekia vartoti greitai – nuo ligos pradžios, tai yra receptiniai vaistai, kuriuos turi paskirti gydytojas. Vaistai skiriami tiems, kuriems potencialiai gali liga komplikuotis“, – pridūrė imonolgė.
Kinijoje – naujas ligos protrūkis: ligoninės perpildytos vaikais:
Puiki terpė virusui plisti
Kaip naujienų portalui tv3.lt yra pabrėžęs Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis, pavojingiausia, kad šiuo metu plinta kelios infekcijos, o ir oro sąlygos tam yra itin palankios.
„Pastarosiomis savaitėmis yra labai daug lengvų atvejų, bet kitą kartą žmonės net neidentifikuoja, kuo serga. Ne visi skuba testuotis, tad kitą kartą nelabai ir žino, persirgo viršutinių kvėpavimo takų kataru, lengva gripo ar koronaviruso forma.
Bet daug didesnė problema, jog dabar vienu metu plinta trys šios infekcijos ir gali būti net šių ligų „kokteilis“. Toks laikas, kada yra drėgna, šalta, nuo plius 5 iki minus 5 laipsnių – tai geriausias laikas šiems virusams plisti. Nes tokiame ore, tame oro lašeliniame rūke šis „kokteilis“ ir plinta. Būtų daug geriau, jei temperatūra būtų minus 25, šalta ar jau plius 18, tada virusas nebeišsilaiko atmosferoje, nes greitai tuose lašeliuose arba sustingsta ir žūsta, arba išgaruoja ir žūsta. Bet toks nei šioks, nei toks oras, koks yra dabar, tam labai dėkingas. Dėl to bangos ir kyla“, – įspėjo buvęs eurokomisaras.
Jis akcentavo, kad visų atsargumo priemonių – vengti susibūrimų, nešioti kaukes, plauti rankas, laikytis distancijos, vėdinti patalpas, skiepytis – būtina imtis rizikos grupėms. Pirmiausia tai yra vyresni nei 65 m. žmonės.
„Antra – visiems, kurie turi nutukimą, diabetą, hipertenziją, inkstų problemų ar serga vėžiu. Rizikoje yra ir tie žmonės, kurie jau turi miokardo hipertrofiją. Virusai yra pavojingi tuo, kad gali sukelti virusinį miokarditą ir plautines komplikacijas.
Štai kodėl vėl miršta žmonės, nes šie sunkesni ligoniai patenka į ligonines, yra sukeliamos širdies, plaučių nepakankamumo komplikacijos, nes žmonės jau turi širdies raumenų hipertrofiją ar obstrukcinį bronchitą, kai plaučių audinys yra nebe toks elastingas“, – vardijo V. P. Andriukaitis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
