Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai pakilo į kovą su merginų privilegijomis šioje aukštojoje mokykloje.
Būrys Karo akademijos kariūnų pasirašė skundą dėl nevienodų fizinių normatyvų merginoms ir vaikinams. Tai, jų nuomone, sudaro merginoms palankesnes sąlygas įstoti į šią aukštąją mokyklą, rašo „Lietuvos rytas“.
Tuo tarpu kariūnės įsitikinusios, kad besiskundžiantys vaikinai tiesiog neišlaiko konkurencijos, nes merginų mokslo rezultatai kur kas geresni. Vis dėlto kariūnų skundą jau pradėjo tirti lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.
Kontrolierei pasiskundę vaikinai prašo suvienodinti atrankos į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją kriterijus.
Pavyzdžiui, 42 atsispaudimus padarę abiejų lyčių stojantieji šiuo metu vertinami labai skirtingai. Vaikinas gautų tik 60 taškų, o mergina - 100. Šis įvertinimas turi įtakos reitingo lentelei, ir vaikinas turi daug mažiau galimybių įstoti į akademiją.
Kariūno Jono (visų kariūnų vardai pakeisti) tikinimu, skundą būtų pasirašę ir du šimtai jo kolegų, bet tik tiek buvo tą vakarą, kai jis rinko parašus. 81 parašą jis surinko per pusvalandį, nebuvo nė vieno, kuris nepasirašė.
Anot Jono, studijuodamas Karo akademijoje jis susidūrė su dviem dešimtimis kariūnių, ir gal tik trys buvo ko nors vertos.
„Kaip gali pats nieko nesugebantis žmogus savo pavyzdžiu išugdyti kitus? Kokį pavyzdį savo pavaldiniams gali parodyti tokia, kuri nei pabėga, nei ginklo nesugeba užtaisyti? Poligonuose merginos tėra mėsgaliai. Tris ratus apibėga ir „miršta“. Gal jos ir moka pašnekėti, bet kalbomis nieko nepadarysi“, - kalbėjo kariūnas.
„Su moterimi tikrai neičiau kartu į mūšį“, - karštai tikino kariūnas Karolis. Jis priminė karių priežodį: skyrius stiprus tiek, kiek stipri silpniausia grandis. Šiuo atveju silpniausia grandis yra moteris.
Ano kariūno Gintaro, menka kariūnų fizinė jėga - net ne svarbiausia problema. Blogiausia, kad jos naudojasi tuo, kad yra moterys.
Karo akademijoje studijuojantys kariūnai aiškino, kad kariūnės susirenka geriausias stipendijas, turi aukščiausius reitingus ir galiausiai gauna geresnes paskyrimo vietas. Vaikinų manymu, jos tų vietų nevertos, nes nėra fiziškai pasirengusios ir nemoka vadovauti būriui.
Visa tai sugebantis kariūnas nuo merginos esą būna atsilikęs per 10 vietų paskyrimų sąraše. Anot kariūnų, dėstytojai žiūri tik mokymosi rezultatų, o veiklos poligone nevertina. Be to, kai kurios kariūnės - pulkininkų dukrelės ar giminės.
Kariūnė Dana svarstė, jog šiuo skundu vaikinai greičiausiai siekia, kad akademijoje sumažėtų merginų, nes jie neišlaiko konkurencijos moksle.
Danos manymu, svarbiausia merginų problema akademijoje - neigiama vaikinų nuostata. Nuo to kariūnės labiausiai pavargsta.
A.Burneikienės nuomone, stojamųjų egzaminų į Karo akademiją taisyklės abiejų lyčių atstovams galėtų būti suvienodintos. Bet ką darytų Karo akademija, jeigu fizinio rengimo testą išlaikytų vienodai merginų ir vaikinų?
Kontrolierė svarstė, kad tokiu atveju akademijos vadovai būtų priversti priimti studijuoti merginas pagal stojimo rezultatus, nes bet koks jų skaičiaus ribojimas tokiomis sąlygomis būtų labai šiurkštus Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimas.
1999 metais A.Burneikienė tyrė, kodėl į Karo akademijos dieninį skyrių studijuoti priimami tik vyrai ir ar tai suderinama su Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu.
Daugiau nei dvejus metus trukęs tyrimas baigėsi moterų pergale. Tuometis krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius nurodė sudaryti galimybes merginoms stoti į Karo akademijos dieninį skyrių.
Nuo 2000 metų Karo akademiją baigė 36 merginos. Šiuo metu čia studijuoja 18 merginų ir 192 vaikinai.
