Akcijos „Vilnius – jau malkų sostinė?“ dalyviai į Europos aikštę atsinešė malkų ir plakatų, taip išreikšdami kritiką sostinės savivaldybės sprendimams, susijusiems su miesto medžių apsauga. Po protesto savivaldybei taip pat išsiųstas dešimties reikalavimų dokumentas, kuriame siūloma keisti miesto planavimo, medžių priežiūros ir jų apsaugos statybų metu politiką.
„Malkos šiandien buvo ne dekoracija, o perspėjimas. Kai mieste politiniu prioritetu laikomos statybos, trinkelės ir asfaltas, medžiai tampa kliūtimi ir virsta malkomis. Žalias miestas negali būti vien viešųjų ryšių akcija. Medžių išsaugojimo ir biologinės įvairovės atkūrimo tikslai turi atsispindėti biudžete, administracijos struktūroje, projektavimo sąlygose ir rangovų atsakomybėje“, – pranešime cituojama Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Protesto dalyviai reikalavo miesto medžius ir želdynų sistemą oficialiai pripažinti strategine Vilniaus klimato infrastruktūra, taip pat per pusmetį atlikti nepriklausomą savivaldybės medžių priežiūros funkcijų ir darbo krūvio auditą ir įsteigti ne mažiau kaip 15 naujų nuolatinių etatų arboristams, ekologams, kraštovaizdžio ir projektų priežiūros specialistams.
Proteste kalbėjęs buvęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas atkreipė dėmesį, kad statybų metu padaryta žala medžiui dažnai tampa matoma ne iš karto. Formaliai apsaugotas kamienas, pasak jo, dar nereiškia, kad išsaugoma šaknų sistema ir tinkama medžio augavietė.
„Medį galima apkalti lentomis ir projekto dokumentuose pažymėti kaip išsaugotą. Tačiau jeigu šalia važinėja sunkioji technika, suslegiamas gruntas, nukapojamos šaknys ar pakeičiamas vandens režimas, medis gali pradėti nykti tik po kelerių metų. Tuo metu statybvietės jau nebėra, projektas užbaigtas, o atsakomybė ištirpusi. Todėl medžių būklę būtina fiksuoti prieš darbus, vertinti jų metu ir stebėti mažiausiai penkerius metus po projekto pabaigos. Jei medis žūsta dėl statybų, už tai turi atsakyti rangovas ar projekto vystytojas“, – sakė M. Norbutas.
Protestuotojai savivaldybę paragino viešųjų pirkimų ir rangos sutartyse iš anksto numatyti penkerių metų medžių būklės stebėseną, finansines garantijas ir atsakomybės mechanizmus.
Taip pat reikalauta įvesti brandžių ir vertingų medžių kirtimo moratoriumą infrastruktūros projektams, kol bus atliktas visapusiškas miesto medžių ir projektų poveikio vertinimas.
Pasak organizatorių, šiais reikalavimais nesiekiama stabdyti miesto plėtros. Siekiama pakeisti praktiką, pagal kurią medis pirmiausia vertinamas kaip kliūtis infrastruktūrai, o jo ekologinė, klimatinė ir socialinė vertė prisimenama tik skaičiuojant kompensaciją už nukirtimą.
Visas dešimties reikalavimų dokumentas po protesto oficialiai išsiųstas Vilniaus savivaldybei.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
