Savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti siūlymą, jog centras būtų statomas sklype Liepkalnyje, jis būtų skirtas kalnų dviračių, riedlenčių, riedučių, parkūro, riedančių slidžių ir snieglenčių sportui.
Savivaldybė informuoja, kad ekstremaliojo sporto centro idėją miestui pateikė bendrovė „SBA Urban".
Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vedėja Agnė Šataitė, Vilniuje nėra pakankamai ekstremaliam sportui skirtos infrastruktūros, o įrengus šį parką, būtų tikimasi netgi išugdyti olimpiečius.
Savivaldybė planuoja, kad centras būtų įrengtas per dvejus metus, o 15 metų jį valdytų konkursą laimėjęs koncesininkas. Savivaldybė už tai nieko nemokėtų, tačiau suteiktų žemės sklypą.
„Preliminari skaičiuojama investicijų suma į infrastruktūrą, kuri būtų apie 8 tūkst. kv. metrų, būtų daugiau nei 11 mln. eurų“, – teigė A. Šataitė.
Anot jos, centras būtų sukurtas dviem etapais, pirmuoju būtų pastatytas pagrindinis pastatas, skirtas mėgėjų ir aukštesnio lygio sportininkų treniruotėms bei varžyboms.
Šalia arenos būtų įrengta aktyvios veiklos zona, poilsio erdvės. Lauko zonoje šalia sporto centro rengiamasi sukurti velo trasą, pirmųjų šuolių trasą pradedantiesiems ir įprastą šuolių zoną bei greito nusileidimo trasas.
Antruoju etapu toje pačioje teritorijoje turėtų iškilti olimpinis parkas. Pastarajame maždaug 2000 kv. m. būtų skirti mažųjų dviračių (BMX) laisvajam stiliui ir riedlenčių sportui. Aukšto lygio olimpinio sporto zona būtų pritaikyta ne tik treniruotėms, bet ir oficialių tarptautinių varžybų organizavimui.
Kartu planuojama įkurti ir 60 vietų hotelį-motelį, skirtą sportininkams.
Numatoma, kad planuojamas ekstremaliojo sporto centras bus didžiausias Baltijos šalyse ir per metus sulauks iki 50 tūkst. lankytojų.
Planuojamos pajamos būtų 600 tūkst. eurų, išlaidos – apie 500 tūkst. eurų. Pastatai po sutarties pabaigos liktų koncesininkui. Skaičiuojama, kad pačiai savivaldybei pastatyti, įrengti ir išlaikyti pastatus kainuotų apie 16,1 mln. eurų.
Vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad toks modelis pasirinktas, nes sostinės finansiniai resursai yra riboti.
„Šiuo atveju, Vilniaus savivaldybė, įnešdama tik sklypą, reikalingą arenos statyboms, galėtų užtikrinti kokybiško centro ekstremaliojo sporto kultivavimui atsiradimą. Didžioji dalis rizikų tektų privačiam investuotojui – jis savo lėšomis finansuotų statybas, dengtų kasdienes centro išlaikymo išlaidas, o pajamas gautų iš sporto arenos lankytojų bilietų bei kitos su sporto centro paskirtimi susijusios veiklos“, – sakė V. Benkunskas.
