Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Vytautas Sinica ir „Diversity Development Group“ (DDG) tyrėjas Ivan Trunov.
Dabar kas dešimtas Vilniuje gyvenantis žmogus yra užsienietis. Kaip jūs vertintumėte, kaip čia sekasi įsikurti ir kokia ta situacija su migrantais Lietuvoje?
I. Trunov: Svarbu paminėti, kad skaičius migrantų Lietuvoje bendrai padidėjo per ilgesnį laikotarpį – penkis, šešis metus, bet nuo 2024 metų pradžios šis skaičius yra stabilus, nedidėja. Jeigu Vilniaus situaciją imtume, žiūrėtume, jis šiek tiek didesnis, bet smarkių pokyčių nėra.
Taip pat mes matome, kad užsieniečiai pagal gyventojų registrų duomenis mūsų statistikoje yra ne tik Vilniuje – nėra kažkokia ypač didelė koncentracija būtent vienoje vietoje, darbo migrantus mes galime rasti visur Lietuvoje.
Kalbant apie integraciją, apie tai, kaip mes dirbame su užsieniečiais, dabar iš tikrųjų yra visai teigiamų pokyčių Lietuvoje integracijos sistemai, nes vis daugiau valstybės institucijų ir ypač savivaldybės įsitraukia į integracijos proceso koordinavimą ir inicijavimą.
Dabar turime pilietinę iniciatyvą su 16 savivaldybių visoje Lietuvoje, kur įdarbinami žmonės, kurie rūpinasi šiuo klausimu, kad nebūtų kažkokių saugumo problemų, nebūtų atskirties, būtų žmonės įtraukiami, dirbtų ir prasmingai prisidėtų prie mūsų šalies.
Na, ir kaip sekasi dabar?
I. Trunov: Turime didelį įdirbį Lietuvoje su nevyriausybinėmis organizacijomis, bet esmė tame, kad dabar greta nevyriausybinių organizacijų į šį procesą įsitraukia valstybinės įstaigos. Tai yra labai svarbu, nes mes sekame geruosius pavyzdžius iš Europos, iš Šiaurės šalių, ir būtent valstybinių įstaigų įsitraukimas į integracijos procesus yra labai svarbus reiškinys, labai svarbus veiksnys, kaip galima horizontaliai užtikrinti integraciją į visas tas gyvenimo sritis.
Prieš tai truputėlį užsiminėte ir apie atskirus miestus. Ar galėtumėte truputėlį plačiau papasakoti apie tuos miestus ir kuo jie taip skiriasi?
I. Trunov: Taip, iš tikrųjų matome, kad tikrai daug krovininių transporto vairuotojų visur Lietuvoje. Žinoma, ta statistika turi paklaidą, ir mes iš tikrųjų nežinome, kur tas žmogus fiziškai yra. Yra vienas klausimas, kur tas žmogus prirašytas registruose, o kitas klausimas, kur tas žmogus fiziškai randasi, bet pagal Gyventojų registro duomenis, Vilniaus miestas pagal procentą gyventojų užsieniečių yra penktoje arba šeštoje vietoje.
Pirmoje vietoje yra Šiaulių miestas – beveik 20 proc. gyventojų pagal Gyventojų registro duomenis, ir kas įdomu Šiauliuose, tai yra miestas, kur lyčių balansas migrantų tarpe yra maždaug 50:50 – tiek ir darbo migrantai, tiek ir šeimos.
Šeimos yra labai svarbus būdas dirbti su darbo migrantais, įtraukti juos į integracijos veiklas, ir šeimos veikia kaip integracijos priemonė, nes vaikai eina į mokyklą, per mokyklą su jais galima susisiekti, įtraukti, dirbti su jais.
Ar čia iš Ukrainos daugiau atvykusių nuo karo bėgančių buvo žmonių ir šeimų, kurias priėmėme, ar iš kitų šalių?
I. Trunov: Ukrainiečių tikrai Šiauliuose yra nemažai, nors didžiausia ukrainiečių koncentracija yra Klaipėdos mieste. Net palyginus, proporcingai Vilniuje ukrainiečių koncentracija gyventojų tarpe yra mažesnė nei Klaipėdoje. Klaipėdos miestas turi didžiausią ukrainiečių koncentraciją Lietuvoje.
Šiaulių miestas irgi turi didesnę, ukrainiečių koncentraciją nei Vilnius. Šiaip iš tikrųjų ukrainiečių nemažai, taip pat Šiaulių mieste yra daug darbo migrantų. Man atrodo, labai gera savivaldybė, kuri iliustruoja Lietuvos situaciją, yra Jurbarkas, kur gyventojų skaičius maždaug 20 tūkst. bendrai, tačiau užsieniečių skaičius, kurie pagal Gyventojų registrą registruoti Jurbarko rajone, yra maždaug 2 tūkst.
Tai gaunasi, kad gyventojų dalis užsieniečių yra praktiškai 10 proc., toks pat kaip Vilniuje. Tai tokių vietų Lietuvoje tikrai yra ne viena, kur užsieniečių dalis gyventojų tarpe pagal mūsų prieinamą statistiką yra panašus kaip Vilniuje arba didesnis. Panaši situacija yra Klaipėdos rajone, Trakų rajone, Elektrėnuose, Utenos rajone – Šiauliai tikrai išsiskiria.
Europos šalyse matome besiformuojančius getus ir vadinamąsias „no entry“ zonas. Kaip Lietuvoje atrodo saugumo situacija migrantų kontekste? Ar matote požymių, kad galėtume judėti pavojinga kryptimi, ar kol kas nėra pagrindo kelti nerimo?
I. Trunov: Tai iš tikrųjų mes turime situaciją, kuri jau artėja. Pagal žmonių skaičių, procentaliai skaičius yra panašus kaip tam tikrose Europos šalyse, net Vakaruose, tačiau mes nematome kažkokių žymių istorijų, kažkokių nusikaltimų, kažkas buvo atakuotas, nes Lietuvoje žmonės dirba. Lietuvoje užsieniečių tarpe užimtumas yra toks pat kaip visų gyventojų tarpe.
Tai, mes iš kitos pusės kalbant, mes nesuteikiame, neduodame daug galimybių gauti kažkokias pašalpas, kažkokius paskatinimus, priedus ir jie tiesiog privalo dirbti? Ar čia kitaip negali išsilaikyti?
I. Trunov: Lietuva tikrai padeda migrantams ir pabėgėliams. Egzistuoja priemonės, kaip padėti integruotis, kaip žmonės galėtų dalyvauti, tarkime, nemokami kalbos kursai. Tam tikra prasme tai irgi tokia investicija į žmones, kad tie žmonės po to dalyvautų ir įsitrauktų į mūsų darbo rinką, į mūsų gyvenimus ir mūsų šalį, kad atiduotų atgal.
Mokesčiai, išmokos, priemonės integruoti – tai yra investicija į žmones. Jeigu tai yra gerai suformuota, jeigu tai gerai suplanuota, tos investicijos atsiperka, geros investicijos atsiperka, Lietuvoje mes tikrai padedame daug ukrainiečiams.
Ukrainiečiai turi ir išmokas, ir galimybes įsitraukti į sociokultūrines, dabar naują priemonę – sociokultūrinis įvadas į Lietuvą. Kursai, mokymai, kur žmonės mokosi apie mūsų normas, teises, pareigas ir giliai išmoksta apie tai, kaip gyventi pas mus Lietuvoje.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
