Apie tai viešai socialiniame tinkle „Facebook“ prabilo Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, socialdemokratas Gintautas Paluckas. Anot jo, anksčiau sostinėje iš viso buvo 63 skirtos slėptuvės.
„Visur anų buvo: 3 vnt. Gedimino prospekte (turbūt valdžiai pasislėpt), 3 vnt. Pylimo gatvėje, 3 vnt. Savanorių prospekte. Na ir dar daug kur po miestą išmėtytų“, – „Facebook“ skelbia G. Paluckas.
Vis dėlto, anot vicemero, šiuo metu sostinėje beliko tik 10 slėptuvių, mat didžiąją jų dalį Vilniaus valdžia tiesiog pardavė.
„Mes turime 10 slėptuvių, tai yra tą, ką turi savivaldybė. Buvusios slėptuvės niekur neišnyko, jos tiesiog yra privatizuotos ir yra pavirtę į visokias sandėliavimo ar biuro patalpas. Tokių slėptuvių, tarkime, Goštauto gatvėje po kiekvienu namu yra po tokią.
Verslai, privatūs asmenys nusipirko slėptuves. Buvo ilgą laiką skelbiami konkursai, aukcionai pastarąjį visą dešimtmetį ir gal dar ilgiau, nes tos slėptuvės niekam nebuvo reikalingos. Savivaldybė turėjo 63 slėptuves ir 53 pardavė“, – portalui tv3.lt pasakojo G. Paluckas.
Vilniaus vicemeras atkreipė dėmesį į tai, kad ir net ir likusios slėptuvės yra apleistos, tinkamai neįrengtos, kad galėtų apsaugoti žmones pavojaus atveju.
„10 vienetų slėptuvių ir jų dydis kinta nuo 125 iki 600 kvadratinių metrų, tai Jūs galite paskaičiuoti, kiek fiziškai gali žmonių sueiti, esant dideliam pavojui. [...] Esant kažkokioms kritinėms situacijoms ar karo atveju, tai tikrai netenkina. Net galbūt ir 60 netenkintų, bet bent jau didesnė dalis žmonių turėtų galimybę ten pasislėpti.
Aišku, jų būklę reikia įvertini. Ji yra absoliučiai nepasikeitusi per pastaruosius 30 metų arba pasikeitusi į blogą pusę. Ten ilgesnį laiką leisti yra neįmanoma, ten gali nueiti tiesiog kaip į rūsį ir pabūti, nes nėra nei vandens tiekimo, nei produktų sandėliavimo, nei specialios įrangos, kaip dujokaukių, nėra. Iš esmės tai yra rūsiai, sutvirtintomis sienomis, sutvirtintomis durimis“, – pasakojo G. Paluckas.
Turi 3, o reikėtų 60
„Bet kas į slėptuves lįs, jei mes net informuoti (apie pavojų – tv3.lt) negalime?“, – klausia G. Paluckas.
Anot jo, Vilniuje šiuo metu yra 3 veikiančios sirenos. „Jomis, jei miestas tuo metu gerai klausysis, galim įspėti apie 42 tūkstančius miesto gyventojų. Realiai tų sirenų reikėtų apie 60 vnt. Ir ne šiaip sirenų, bet su garsiakalbiais ir nuotoliniu valdymu“, – aiškina sostinės vicemeras, pridurdamas, kad naujų sirenų įrengimui Vilniuje reikėtų apie 1-1,5 mln. Eur.
Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, paklaustas, kaip reikėtų spręsti sostinės gyventojų saugumo problemas, akcentavo, jog tuo turėtų užsiimti ne tik Vilniaus valdžia.
„Čia turi būti valstybinė politika didesnio masto, nes čia reikalingi dideli finansiniai ištekliai, jeigu iš tikrųjų būtų nuspręsta atstatyti visą tinklą, kuris tenkintų galimus poreikius visuomenės, pavojų atveju. Čia pati savivaldybė ar valstybė tokių slėptuvių nepristatys ar atgal neišpirks, bet galima bendradarbiauti su privačiu sektoriumi, statant namus, daugiabučius, sutvirtinti rūsius, kad galima būtų pritaikyti toms reikmėms, bet čia reikalinga valstybinė politika. Savivaldybė turi tik nuotrauką šios dienos.
Lėšos, šitai sričiai skiriamos, per pastaruosius 15-20 metų buvo menkos. Nebuvo tų grėsmių tiesiog. Dabar situacija keičiasi, visi viską mato kitoje šviesoje. Kyla klausimų, gal jau reikėtų dabar susirūpinti ir atstyti tai, kas kažkada buvo“, – kalbėjo G. Paluckas.
Užsiminė apie sovietinį mitą
Portalo tv3.lt kalbintas Vidaus reikalų ministro patarėjas Arnoldas Pikžirnis patikino, kad kalbant apie gyventojų saugumą, reikėtų suvokti, kad slėptuvėse karo ar ekstremalių situacijų atvejais civiliai paprastai nėra slepiami.
„Slėptuvės yra skirtos veiksmų koordinavimui, tai yra iš esmės svarbiausia, kad būtų viena slėptuvė mieste, iš kurios būtų galima koordinuoti veiklą, esant kritiniam atvejui. O gyventojams yra surinkimo punktai numatyti, yra kolektyvinės apsaugos statiniai. [...]
Yra vienas iš mitų, kad sovietiniais metais didžioji dalis miestų būtų paslėpti slėptuvėse. Tai yra mitas. Reikia suprasti, kad daugumu slėptuvių buvo įrengiamos prie didelių gamyklų, kurios turėtų vykdyti savo veiklą net ir karo atveju“, – atkreipė dėmesį A. Pikžirnis.
Anot Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pareigūno, ministerija iki šiol ragina pažymėti visus civilinės saugos reikalavimus atitinkančius kolektyvinės apsaugos statinius, tai nustatyti ir paženklinti tuos statinius, kurie realiai suteiktų prieglobstį gyventojams ekstremalių situacijų metu.
„Tikrai iš kai kurių savivaldybių galima buvo išgirsti tokių nusiteikimų, kad dokumentai yra sutvarkyti gerai. Vis dėlto, ministerijos pozicija yra, kad ne dokumentai turi būti sutvarkyti gerai, o ta sistema turi būti pasiruošusi, parengta, žmonės, dirbantys savivaldybėje, turi žinoti savo veiksmų grandinę, esant kriziniam atvejui“, – kalbėjo A. Pikžirnis.
PAGD: lengviausia kaltinti kitus
A. Pikžirnis neslėpė, jog Lietuvos sostinėje, kurioje apytiksliai 540 tūkst. gyventojų, yra perspėjimo apie pavojus sistema, yra pati prasčiausia Lietuvoje.
„Kauno mieste, nors ir senos, yra veikiančios 83 sirenos”, – pavyzdį palyginimui pateikė A. Pikžirnis.
Kodėl taip nutiko, kad Vilniuje veikia tik 3 sirenos? Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos (CSV) viršininkas Jūris Targonskas tv3.lt pasakojo, kad tokia situacija Vilniuje susidarė dėl besitęsiančių miesto savivaldybės ir privačios bendrovės teisinių ginčų.
„Paskutinį kartą visos sirenos, mūsų duomenimis, kaukė Vilniuje 2013 metų pavasarį per patikrinimą ir nuo to laiko jos nebekaukia dėl konflikto tarp bendrovės ir miesto savivaldybės. Bet iš kitos pusės ta istorija yra labai sena ir, mano galva, tai yra apsileidimas miesto savivaldybės, kadangi ji neturi apskaitoje tų sirenų, kaip savo turto“, – kalbėjo J. Targonskas.
„Mes skyrėme 2014 metams Vilniaus miesto savivaldybei konkrečiai sirenoms 125 tūkstančius litų ir mums savivaldybė grąžino juos atgal. Ir šiemet mes skyrėme daugiau negu 31 tūkstantį eurų ir nežinau, dar šiai dienai neturiu jokių sutarčių, nemačiau, kad Vilniaus miesto savivaldybė pasirašytų dėl pinigų panaudojimo sirenoms. Bus taip „gražu“, jei vėl grąžins tuos pinigus. [...] Manyčiau, kad turėtų savivaldybė kur kas didesnes pastangas dėti, kad vilniečiai jaustųsi saugesni“, – komentavo PAGD CSV vadovas.
Anot J. Targonsko, situacija dėl civilių apsaugai skirtų statinių Vilniuje nėra dramatiška. Tokių statinių sostinėje yra 129 (valstybinės švietimo įstaigos, poliklinikos, ligoninės, kultūros centrai ir kt.). Vis dėlto, pasak PAGD atstovo, jei yra poreikis, sostinės valdžia gali imtis ir slėptuvių rekonstrukcijų.
„Jeigu jie (Vilniaus miesto savivaldybė – tv3.lt) mato, kad kolektyvinės apsaugos statinių trūksta gyventojams paslėpti ir jie turi nuosavybėje tas slėptuves, tai gali kreiptis dėl investicijų į Finansų ministeriją, rašyti investicinius projektus ir tvarkyti tas slėptuves“, – aiškino J. Targonskas.
„Nėra tai, kad valstybė yra kalta, kad savivaldybė kažkuri kažko neturi. Yra krūva savivaldybių, kurios pakankamai tvarkingai tvarkosi ir padėtis kur kas geresnė negu mieste. Lengviausia suversti turbūt ant kitų kaltę, jei pats nenori nieko daryti“, – pasipiktino neslėpė PAGD CSV viršininkas.
