Lietuva – drąsi šalis. Tačiau ne tada, kai reikia paremti panašaus likimo šalį – Tibetą. Kinijos komunistų draugams Seime sėkmingai užkirtus kelią rezoliucijai dėl Tibeto, stringa ir iniciatyva Vilniuje okupuotos teritorijos vardu pavadinti skverą.
„Atėjo laikas įprasminti Tibeto vardą“, - „Balsui.lt“ sakė Tibeto laisvės rėmimo judėjimo iniciatyvinės grupės narys Robertas Mažeika. Tačiau tokiam žingsniui pasyviai priešinasi Vilniaus miesto savivaldybė – projektas nebuvo svarstomas, vėliau pradingo, pateikus jį dar kartą į svarstymus nebuvo kviečiami suinteresuoti žmonės, o galų gale pasiūlyta kreiptis į kitas valstybines institucijas.
Svarbus istoriškai ir kultūriškai
Tibeto laisvės judėjimo grupė praėjusiais metais iškėlė idėją Tibeto vardu pavadinti gatvę Vilniuje. Paaiškėjus, kad gatvės pavadinimo keitimas būtų pakankamai sudėtingas procesas, susitikime su savivaldybės atstovais buvo rastas bendras sutarimas – Tibeto pavadinimas galėtų būti suteiktas nedideliam skverui Užupyje, prie kurio planuojamas įkurti ir Rytų Azijos menų centras. „Vilniui tampant Europos kultūros sostine, tai būtų dar vienas daugiakultūrinis akcentas mūsų miesto širdyje“, - teigiama grupės prašyme savivaldybei.
Projekte primenama, kad Tibeto naujoji istorija labai primena Lietuvos padėtį iki 1990 metų. „Tibeto skvero įsteigimas Vilniuje neabejotinai būtų tibetiečių laisvės siekių palaikymas. Čia taip pat turime jau susiformavusias tradicijas – Vilniuje yra čėčėnų laisvės kovą primenantis Džoharo Dudajevo skveras“, - argumentuoja iniciatoriai.
Anot R. Mažeikos, Vilniui svarbus Tibeto vardas, kadangi jis susijęs su a.a. Jurgos Ivanauskaitės atminimu, su Jo Šventenybe Dalai Lama, kuris lankėsi Lietuvoje. Atkreipiamas dėmesys, kad mūsų sostinė jau turi gražią tradiciją pagerbti šalis, kurios pripažino iš nebūties kylančią Lietuvą – Vilniaus centre jau turime Islandijos gatvę.
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo visu kadencijų Seime veikė ir tebeveikia Parlamentinė ryšių su Tibetu grupė – unikalus atvejis visos Europos kontekste; 2005 metų gegužės mėnesį Vilniuje įvyko II Pasaulio parlamentarų suvažiavimas Tibeto klausimu, o 2001 metais Jo Šventenybė Dalai Lama pagerbė Lietuvą dar vienu vizitu; sostinėje yra lankęsi ir kiti aukšti Tibeto vyriausybės tremtyje pareigūnai.
Skveras projektuojamas Malūnų gatvės pradžioje prie tilto per Vilnelės upę. „Šioje vietoje istorinės posesijos yra iškraipytos, pastatytas naujas tiltas. Vieta svarbi istoriškai, tačiau čia istoriją galima formuoti naujai. Skveras būtų Rytų Azijos menų centro tąsa, darytų įtaką ir kultūrinei Užupio erdvei, įgautų kultūrinę informacinę paskirtį“, - portalui „Balsas.lt“ aiškino R. Mažeika.
Projektuojamo sklypo plotas – apie 1410 kvadratinių metrų. Skvere numatomi su Tibeto kultūra susiję objektai: skulptūrinis akcentas (stupa), gėlynas, įrengtas pagal mandalų kūrimo tradicijas.
Ilgas kelias link nežinomybės
Dar praėjusių metų gruodį projektas dėl Tibeto vardo suteikimo skverui buvo užregistruotas Vilniaus miesto savivaldybėje, tačiau sprendimo dėl jo iki šiol nepavyksta gauti.
Nors atsakymas dėl projekto turėjo būti gautas per mėnesį, jokių žinių iš savivaldybės nebuvo gauta. „Žodžiu, be jokio oficialaus atsakymo mes sužinojome iš kitų lūpų Vidmanto Martikonio (Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos, kurioje buvo užregistruotas projektas, pirmininko) atsakymą, kad dėl šio klausimo reikia kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją (URM), tačiau jokios motyvacijos, kodėl“, - portalui „Balsas.lt“ pasakojo Tibeto laisvės judėjimo grupės narė Rūta Norkutė. „Mums vėliau pavyko išsiaiškinti, kad per mėnesį mūsų projektas net nebuvo įtrauktas į jokią darbotvarkę“.
Š.m. sausio 29 dieną tuometiniam Vilniaus merui Juozui Imbrasui buvo nusiųstas raštas dėl negauto atsakymo į projektą. Tuomet buvo pažadėta, kad apie artimiausius posėdžius, kuriuose bus svarstomas šis klausimas, bus pranešta projekto iniciatoriams ir Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo pirmininkei Daliai Kuodytei. Po kurio laiko Miesto plėtros departamentas laišku informavo, kad prašymas bus perduotas svarstyti tai pačiai Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijai.
Vėliau atsitiktinai pavyko sužinoti, kad pats projektas savivaldybėje yra apskritai dingęs, ir iniciatoriai buvo paprašyti iš naujo pateikti visus dokumentus. Tai atlikus buvo gautas neoficialius atsakymas, kad nematoma jokių problemų skverui suteikti Tibeto vardą – projektas parengtas profesionaliai ir kliūčių procesui pradėti esą nėra.
Nors į svarstymus komisijose buvo žadėta pakviesti iniciatyvos atstovus ir D. Kuodytę, balandžio 21 dieną buvo gautas dokumentas, kad vardo skverui suteikimo klausimas jau buvo apsvarstytas Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijoje ir nuspręsta pritarti prašymui. Po savaitės pranešta, kad šis klausimas jau buvo patekęs ir į Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto darbotvarkę. Jo sprendimas apstulbino projekto rengėjus – nuspręsta atidėti klausimo svarstymą ir „siūlyti pareiškėjams klausimą pirmiausiai derinti su valstybinėmis institucijomis“.
„Mes konsultavomės su teisininkais ir jie mus patikino, kad nėra absoliučiai jokios teisinės priežasties, dėl ko mes turėtume kreiptis į URM. Paprasčiausiai šis klausimas yra vilkinamas“, - kalbėjo R. Norkutė.
Vilkinama tyčia?
„Mums peršasi išvada, kad šitas projektas buvo specialiai vilkinamas dėl keleto žmonių tam tikrų interesų. Tai yra visuomenės intereso menkinimas“, - neslėpė nusivylimo R. Norkutė. „Mes nedarome politikos iš skvero pavadinimo Tibeto vardu, tačiau kažkas ją daro“.
Jai pritarė ir R. Mažeika, pabrėždamas, kad neoficialiai girdėjęs kalbų iš savivaldybės darbuotojų, kad tai esą yra politinis klausimas. „Tibetas – tai vietovardis. Įžvelgti politiką galima visur, tačiau politikos čia iš tikrųjų nėra“, - kalbėjo jis portalui „Balsas.lt“.
R. Mažeika neatmetė galimybės, kad ketinimų pavadinti skverą Tibeto vardu stabdymą reikėtų sieti su taip ir nepriimta rezoliucija „Dėl žmogaus teisių padėties ir situacijos Tibete“ Seime. „Savo akimis matėme, kai Kinijos ambasados automobilis pusę dienos praleido prie Seimo, kai buvo svarstoma ši rezoliucija. Tai reiškia, kad Kinija murkdo mūsų parlamentarus ir elgiasi kaip namie. Tibeto skverelis papildo rezoliuciją, rezoliucija papildo skverelį, o kartu susijęs ir Rytų Azijos menų muziejus“, - aiškino R. Mažeika.
Tibeto laisvės rėmėjai ketina kreiptis į Seimo kontrolierių tarnybą, kad ši įpareigotų elgtis Vilniaus miesto savivaldybę pagal įstatymą, o jei tai irgi nepavyktų – gal net į Administracinį teismą.
Reikia politinio sprendimo
Algirdas Gricius, komentuodamas jo vadovaujamo Vilniaus miesto Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto sprendimą dėl klausimo atidėjimo, „Balsui.lt“ sakė, kad Tibeto vardo suteikimas skverui yra ne vien tik pagarbos Tibetui ženklas – reikia atsižvelgti ir į politinius bei ekonominius aspektus.
„Kaip Lietuvos pilietis, kaip žmogus, kaip liberalas, aš tikrai remiu Dalai Lamą ir Tibeto laisvę – čia yra mano vienareikšmiška nuomonė. Bet kaip politikas ir tarptautinių santykių ekspertas aš turiu įvertinti ir kitus faktorius“, - aiškino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
A. Gricius pabrėžė, kad komitetas neturi nieko prieš skvero pavadinimą Tibeto vardu, tačiau mano, kad šį klausimą reikia svarstyti kitose institucijose, ir lemiamą žodį turėtų tarti ne jie.
