Vilniaus universitetui (VU) nebus suteiktas nacionalinio universiteto statusas.
Antradienį Seimas nepritarė socialdemokrato Juozo Oleko ir liberalcentristo Artūro Meliano siūlymui Mokslo ir studijų įstatyme numatyti ypatingą statusą.
Už jų pataisos projektą balsavo 19 parlamentarų, 12 buvo prieš ir 37 susilaikė.
„Turime nacionalinį muziejų, turime nacionalinį teatrą. Mūsų pareiga suteikti nacionalinį statusą ir vienam iš universitetų“, - tvirtino socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.
Anot jo, VU visuomet buvo naujovių ir reformų flagmanas, todėl suteikiant nacionalinio universiteto statusą jam būtų grąžinta skola.
Tuo metu konservatorius Mantas Adomėnas pabrėžė, kad tokio statuso suteikimas VU būtų tik meškos paslauga. Jo teigimu, VU prarastų poreikį keistis, tobulėti, modernizuotis.
Seimo svarstomame Mokslo ir studijų įstatymo projekte numatytos išimtys tik Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai ir kunigų seminarijoms.
Numatyta, kad Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą reglamentuojantiems įstatymams, o kunigų seminarijoms šis įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje nuostatoms.
Antradienį Seimas tęsia aukštojo mokslo reformą numatančios naujos Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos svarstymą.
Nagrinėjami atskirų parlamentarų ir Seimo narių grupių siūlymai, kuriems nepritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
Naujojoje Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje numatyta įvesti vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemą.
Anot projekto, krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Projekte numatoma, kad abiturientas krepšelį gaus dvejiems metams. Po dvejų metų studentas krepšelį praras, jei jo vidurkis bus 2 balais žemesnis už bendrą.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Švietimo ir mokslo ministerija vasario pabaigoje paskelbė normines studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių mokslų pirmakursiams, norminė studijų kainą svyruoja nuo 3361 iki 18 854 litų.
Projektu įteisinta aukštojo mokslo reforma yra susilaukusi Lietuvos studentų sąjungos, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto, Lietuvos mokinių sąjungos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovų ir kitų pritarimo.
Prieš reformą yra pasisakęs Rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos kūno kultūros akademijos atstovai ir kiti.
