Vilniaus rajono merė Marija Rekst pažymi, jog Vilniaus krašte istoriškai susiklostė, kad tai daugiatautis regionas.
Interviu dienraščiui "Lietuvos žinios" merė sakė, kad "kiekvienam svarbu išlaikyti gimtąją kalbą, skaityti informacinius užrašus, kalbėti valstybinėse įstaigose gimtąja kalba", ir ji tikisi, jog Lietuvai priėmus "Europos Sąjungoje galiojančias normas ir taisykles" tokios galimybės bus sudarytos.
"Vilniaus krašto gyventojai - lenkai, rusai, žydai, kurių protėviai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, dabar nori jausti tas laisvės ir demokratijos vertybes, kurios deklaruojamos nepriklausomos Lietuvos Konstitucijoje", - kalbėjo M.Reks.
Interviu "Lietuvos žinioms" ji teigė, jog "Lietuva turės priimti Europos Sąjungoje galiojančias normas ir taisykles, susijusias su tautinėmis mažumomis", ir tada "Lietuvoje, kaip ir Čekijoje, Suomijoje ar Lenkijoje, kur pagal įstatymus gatvių pavadinimai yra rašomi tautinės mažumos kalba, jei ši mažuma sudaro 10 proc. vietos gyventojų, o Lenkijoje - 20 proc, nekils nereikalingų problemų dėl dvikalbių pavadinimų".
Merė tvirtino laukianti naujos Tautinių mažumų įstatymo redakcijos, kuri, jos vertinimu, pakeis situaciją. Premjeras Algirdas Butkevičius šią savaitę sakė, jog Tautinių mažumų įstatymo projektas per dvi savaites turėtų būti apsvarstytas Vyriausybės strateginiame komitete.
Viešus užrašus dviem kalbomis lenkų gyvenamose vietose siekia įteisinti socialdemokratų valdančiosios koalicijos partneriai Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Šiuo metu ant kai kurių namų Vilniaus, Šalčininkuose rajonuose dvikalbiai užrašai pakabinti nelegaliai, nepaisant teismų nurodymų juos nuimti.
A.Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės programoje įrašytas įsipareigojimas parengti Tautinių mažumų įstatymo projektą ir išspręsti gatvių bei vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgiant į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.
Konvencijoje numatyta, kad "šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis".
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.