Nusižudė policijos veiklą filmavęs ir apie pareigūnų veiksmus kalbėjęs biržietis. Priešmirtiniame laiške 42 metų vyras atsiprašo artimųjų ir sako, kad pagrindiniai jo mirties kaltininkai dirba policijoje, prokuratūroje ir teisme.
„Registruotas Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad lapkričio 17 d. 21.18 val., Biržuose, Partizanų g., „Sakalo“ garažų bendrijoje, garaže rastas pasikoręs D. P., gimęs 1973 m., gyv. Biržuose, Vytauto g.. Pirminės apžiūros metu kitų išorinių smurto žymių nepastebėta“. Tai Biržų rajono policijos informacija apie biržiečio Dainiaus Plepio mirtį. Pranešimas gautas lapkričio 18 – ąją, antradienį. Anksčiau už policijos informaciją redakcija gavo žinią iš savo gyvenimą nutraukusio jauno vyro tėvų.
Grįžę iš Vilniaus, jie rado sūnaus laišką, o netrukus – ir jo kūną. „Paskutinis paaiškinimas“Taip savo priešmirtinį laišką pavadino 41 metų Dainius Plepys, rašęs daugybę pareiškimų, prašymų ir paaiškinimų teisėsaugos struktūroms.
Kadaise barmenu Biržų kavinėse dirbęs vyras pastaruoju metu policijos akiratyje atsidūrė, kai bandė kovoti už teisingumą. Tą jis darė taip, kaip suprato. Vyras nieko fiziškai nenuskriaudė, tačiau jo veikla nervino, erzino pareigūnus. Dėl to jis, antros grupės invalidas, buvo tampomas po įvairias teisėsaugos institucijas. Pasak tėvų, dvidešimt metų kamuojamas ligos, ne sykį komos būseną patyręs diabetikas buvo itin jautrus. Ieškodamas teisybės kartais elgdavosi beatodairiškai, nesaugodamas savęs. Vyras filmavo pareigūnus, savo metodais bandė viešinti su policija susijusių asmenų nusikalstamą veiklą.
„Šiandien ryte atsikėlęs žinau, kad šiandien mirsiu…<…> Tai yra baisus jausmas ir savijauta. Nors Jūs ir žinote, bet pasakysiu dar kartą, kad prie to mane privedė supuvusi Lietuvos „teisėsauga“, - rašo Dainius, pagrindiniais savo mirties kaltininkais vadindamas Biržų ir Pasvalio rajono teisėsaugos struktūras bei vieną kupiškietę teisėją. Pasiruošęs mirti vyras vardija kai kurias policininkų, prokurorų, teisėjų bei teismo darbuotojų pavardes, primena kai kurias aplinkybes.
„Aš jau pavargau, nes vis tiek niekam neįdomu, ir man jau nuo to bloga. Tiesiog norėjau su Jumis atsisveikinti ir atsiprašau, ką ne taip gyvenime, išvestas iš kantrybės supuvusios Lietuvos teisėsaugos, padariau ir pasakiau <…>“.
Artimiesiems skirtas „Paskutinis paaiškinimas“ su paskutiniais Dainiaus linkėjimais tėvams ir sesei parašytas lapkričio 15 dieną, 13.13 val.
Lapkričio 14 dieną jis buvo kviečiamas į Kupiškio rajono apylinkės teismą dėl bylos, kurioje Dainius traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tai, ko gero, dar viena iš teisėsaugininkų iškeltų bylų prieš negražiai su jais besielgiantį Dainių. Žinant visą bylų „maratoną“ prieš šį visuomenei nepavojingą žmogų galima manyti, kad ligotas ir pažeidžiamas vyras tiesiog buvo „užvaikytas“ ir sugniuždytas. Į teismą Kupiškyje jis nevyko, o lapkričio 15-ąją pats sau priėmė paskutinį nuosprendį.
Patyrė patyčias
„Teko gyventi pokario metais ir galiu pasakyti, kad to meto „skrebų“ elgesys neprilygo dabartinių policijos pareigūnų taikomiems metodams“, - sako Vandens ūkio projektavimo institute, Biržų rajono Žemės ūkio skyriuje dirbęs inžinierius 78 metų Jonas Plepys. Į redakciją jis atėjo su 73 metų žmona Vanda, biržiečiams gerai pažįstama ir gerbiama farmacininke. Šie inteligentiški, ramūs žmonės kalbėjo apie tai, ką jiems patiems teko girdėti, matyti savo namuose ir policijoje.
„Apie jokią užuojautą nebuvo net kalbos, vos pravėrę duris su vyru išgirdome pasipiktinusio pareigūno šūksnius“, - su ašaromis pasakojo V. Plepienė apie apsilankymą antradienį policijos komisariato pareigūno kabinete. Užuojautos ir supratingumo Plepiai sako sulaukę tik iš eilinio pareigūno, atvykusio į sūnaus mirties vietą.
Sūnaus netekusi motina policijos komisariate sako išgirdusi pamokymą, kad esą vaiką reikėjo auklėti kitaip. Sūnaus mirtį ką tik patyrusiems tėvams pareigūnas esą pasakojęs, kad jį, neseniai Biržuose dirbti pradėjusį, Dainius užkabinęs, rašęs žinutes.
Plepius labiausiai pribloškė komisariate pareigūno kartotos frazės apie Lietuvos įstatymus – teisėsaugininkai esą elgėsi būtent pagal juos. Tokius žodžius tėvai policijos komisariate išgirdo ir papasakoję, kaip Biržuose pareigūnai elgėsi su suimtu sūnumi, išrengę jį nuogą ir kūno ertmėse pasityčiodami neva ieškoję sprogmenų. „Tai sakykite, kaip labiau galima pažeminti šitaip apieškant ligotą, jautrų, įerzintą žmogų, kuris konvojumi tardyti atvežtas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus?“ – piktinosi Dainiaus Plepio tėvas.
V. Plepienė pasakojo, kaip aštuonioms paroms suimtam ir iš Šiaulių į Biržus tardyti atvežtam sūnui bandė perduoti maisto ir būtinų vaistų – insulino.
„Sakė, kad jie nieko nežino apie Dainiaus ligą. Paaiškino, kad prireikus iškvies greitąją, tačiau aš žinau, kad greitoji tokių vaistų neturi. Būdama policijos Budėtojų dalyje girdėjau, kaip baisiai jie šaukė ant Dainiaus“, - verkdama pasakojo V. Plepienė.
Savo patirtį, išgyventą dėl policijos elgesio su sūnumi ir ja pačia, moteris apibendrino žodžiais: „Devynerius metus praleidau Sibire, tačiau šitokio žmogaus pažeminimo net ten patirti neteko.“
D. Plepio tėvai regėjo, kaip elgėsi pareigūnai ir jų bute, kuriame Plepiai gyveno su sūnumi. Tėvai matė smurtą, kurį nufilmavo sūnus, tačiau, kamerą paėmus pareigūnams, tas įrašas dingo.
Tai, ką teko išgyventi šių metų spalio mėnesį suėmime, korespondentei norėjo papasakoti ir pats D. Plepys. Tačiau kas būtų galėjęs paliudyti, kad tai yra tiesa, o ne melas, leidęs pareigūnams sukurpti dar vieną bylą dėl šmeižto?
„Šiaurės rytams“ buvo pasakyta, kad D. Plepys suimtas norint gauti jo parašą ant kaltinamojo akto. Dėl to aštuonioms paroms suimtas vyras buvo išvežtas į Panevėžį, o vėliau - į Šiaulius, kur, pasak jo, buvo vienoje kameroje su sunkius nusikaltimus padariusiais asmenimis.
Kokia buvo tiksli suėmimo data ir kokie procesiniai veiksmai buvo daromi su D. Plepiu, policija ir dabar negali teikti informacijos. Žurnalistai informuoti, kad tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kiek tų tyrimų iš viso vyko ar tebevyksta, kažin ar kada nors bus suskaičiuota.
Kaltinamąjį aktą norėjo įbrukti jėga?
„Šiaurės rytai“ 2014 metų sausio mėnesį rašė, kaip su policijos pareigūnų veiksmus filmavusiu biržiečiu elgiasi teisėsaugos institucijos. Dainius Plepys buvo kaltinamas, esą jis melavęs, kad Biržų policijos komisariato budėtojas trenkė jam į veidą, išmušė vieną dantį, o kitas ėmė klibėti ir iškrito dar neišėjus iš komisariato. Tai įvykę 2013 metais. Policijos pareigūnai kaltino D. Plepį šmeižtu. Prokuratūra ilgai atsisakinėjo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų veiksmų. Tačiau ir jis vyko įdomiai.
„… nustebau, kad teismo ekspertas dantų man netyrė, o apžiūrinėjo… petį. Pasirodo, toks buvęs prokuroro nurodymas“, - pasakojo D. Plepys. Paaiškėjo, kad prokuroras Raimundas Binkis užduotį ekspertams surašė visai ne dėl pareigūno smūgį patyrusio D. Plepio skundo. Tad ir pirmoji ekspertų išvada buvusi atitinkama, o prokuroras ja pasinaudojo atsisakęs pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų veiksmų. Prokurorui užteko policijos pareigūnų liudijimo, kad jų kolega netrenkė D. Plepiui. Prokuroras nematė reikalo skirti vaizdo ekspertizės, nors D. Plepys įsitikinęs, kad vaizdajuostė buvo „pakoreguota“ panaikinant įrašą, kuriame matosi pareigūno smūgis.
Ikiteisminis tyrimas dėl išmuštų dantų tada taip ir neįvyko. Užteko policininkų kolegų parodymų, tarp kurių, kaip jau rašyta, yra įdomybių. Pavyzdžiui, akyli policininkai gali pastebėti net žmonių… dantų judesius. Biržų prokuratūra rašo, jog liudininkas policininkas tvirtino, kad „nebuvo jokių kraujo pėdsakų, tik pastebėjau, kad apatinio žandikaulio 2 priekiniai dantys judėjo“.
Tikinantys, kad D. Plepys yra ne nukentėjęs, o pareigūnus įžeidinėjantis melagis, policija pasistengė, kad minėtam piliečiui būtų iškelta baudžiamoji byla.
Šių metų sausio 7 dieną į šalia policijos komisariato esančio Dainiaus Plepio tėvų buto duris beldėsi policininkai ir norėjo įteikti kaltinimus bylose dėl melagingų pranešimų ir pareigūnų įžeidimo. Trims pareigūnams duris atvėrė buto šeimininkas Jonas Plepys – Dainiaus tėvas. Pats Dainius buvo kitame kambaryje. Pasirodęs jis atsisakė imti dokumentą ir pasirašyti.
Privačiame bute kilo konfliktas, kurio metu pareigūnai ėmėsi fizinių veiksmų. Dėl policijos pareigūnų elgesio D. Plepys vėl kreipėsi į prokuratūrą.
Pareigūnų veiksmų taip ir neįvertino?
Nors Biržuose dirbanti prokurorė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o Biržų rajono apylinkės teismo teisėja atmetė dėl to surašytą D. Plepio skundą, Panevėžio apygardos teismas nutarė panaikinti apylinkės teismo ir prokuratūros sprendimus.
Teismo nutartyje išdėstyti D. Plepio parodymai, kad pas jį, antros grupės invalidą, neleistinai, be teismo sankcijos, įsiveržė trys policijos pareigūnai ir pradėjo siautėti. Pareiškę, kad daromas garso įrašas, policininkai suko ir laužė D. Plepio ranką, kurioje buvo vaizdo kamera, pargriovė vyrą ant žemės. Po to basą, tik su marškinėliais, nutempė į policijos komisariatą, ten surakino rankas, tada pradėjo daužyti per veidą, galiausiai parvertė ant žemės, gulinčiam surakino rankas ir kojas kartu, nutempė į kamerą. Diabetu sergantis vyras buvo išvežtas į Panevėžio areštinę. D. Plepys teigia, kad teisėja ir prokurorė iš areštinės medicinos seselės neišsireikalavo duomenų apie kraujavimą ant rankų, rankų užveržimus antrankiais iki ištinimo ir pamėlynavimo. Teismas skundą patenkino. Nutartyje buvo rašoma, kad policijos pareigūnai aiškino, jog D. Plepys plūdo juos necenzūriniais žodžiais, bandė įspirti, spjaudė. Tačiau teismas pažymėjo, jog policijos darytame garso įraše užfiksuoti duomenys nesutapo su tuo, ką pareigūnai teigė tarnybiniuose pranešimuose.
Nors iš bylos duomenų buvo aišku, kad D. Plepys pats turėjo vaizdo filmavimo kamerą, ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kas nufilmuota. O juk, pasak teismo, filmavimo kamera iš D. Plepio buvo paimta motyvuojant, kad joje galimai užfiksuota tyrimui reikšminga informacija.
Neapklaustas buvo ir D. Plepio tėvas, įvykio metu buvęs bute. Vien iš pareigūnų pranešimų esą negalima patikimai nuspręsti, ar pareigūnai savo veiksmais neviršijo įgaliojimų.
Panevėžio apygardos teismas (teisėjas Ričardas Gilys) kovo 12 dieną nutarė panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Nidos Solovjovienės nutartį, kuria atmestas D. Plepio skundas. Panaikintas ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Šleivaitės nutarimas, kuriuo ji atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Biržų rajono policijos komisariato policijos pareigūnų įgaliojimų viršijimo. Buvo pažymėta, kad ši teismo nutartis neskundžiama.
Kovo 21 dieną D. Plepys gavo prokurorės D. Šleivaitės pranešimą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl policijos pareigūnų galimo įgaliojimų viršijimo.
Dainius Plepys šį pranešimą į redakciją atnešė lyg ilgai lauktą teisingumo vilties įrodymą. Tačiau tyrimas dėl pareigūnų veiksmų, kaip ir buvo galima tikėtis, baigėsi …tyrimo nutraukimu. Pasak prokurorės D. Šleivaitės, tai buvo padaryta nesant pareigūnų nusikaltimo požymių.
Elgėsi pagal įstatymus?
Dabar Biržų policija atlieka tyrimą D. Plepio mirties priežasčiai nustatyti. Pasak tėvų, jų prašymas nebevežti sūnaus kūno teismo ekspertams, nes mirties priežastis labai aiški, neišgirstas. „Tokie yra Lietuvos įstatymai“, - antradienį Biržų policijos komisariate nuolat jiems kartotą frazę sako girdėję Vanda ir Jonas Plepiai. Jie yra žmonės, ne vienerius metus regėję teisingumo grimasas, ir savo sūnaus gyvybės kaina pajutę, kaip tie įstatymai vykdomi.
„Kad šitaip, kaip mūsų nelaimingą sūnų, jie persekiotų ir tramdytų tikrus nusikaltėlius“, - išsiveržė sūnaus mirties prislėgto Jono Plepio aimana.
„Kurpdami man bylas jie tuo mėgavosi, nes už nieką nereikia atsakyti – prokurorai ir teisėjai bendri…“ – tai eilutė iš Biržuose gyvenusio Dainiaus Plepio „Paskutinio paaiškinimo“ apie policijos veiksmus.
Pasitikėjimo kaina - mirtis
Kad policijos pareigūnais ne visuomet galima pasitikėti, liudija biržietės Vitos Vorienės sūnaus mirtis. Dvidešimtmečio studento Manto Pikūno gyvenimas baigėsi 2008 metų balandžio 15 dieną Biržų policijos areštinėje. Nors stengiamasi įrodyti, kad vaikinas kameroje pasikorė, jo motina ir policijos darbo metodus puikiai žinantys žmonės iki šiol netiki savižudybės versija.
Gynėjų padedama V. Vorienė bando ieškoti atsakymo, kaip mirė dėl menkų įtarimų sulaikytas jos sūnus. 2008 – ųjų pavasarį Mantas į areštinę pateko, kai policija pas namo parvykusį studentą rado remontuojamą kompiuterį. Pasak V. Vorienės, jos akivaizdoje sūnus paaiškino, kaip jam buvo atneštas kompiuteris, kurį Mantas turėjo sutaisyti. Tačiau pareigūnams to nepakako - „baisiu dalyku“ jie pavadino vaikino stalčiuje rastus 2 gramus „žolės“.
Krata V. Vorienės bute prasidėjo jai nesant namie, nepilnametės dukros akivaizdoje. Ką jos metu ir po to teko išgyventi nepilnametei - jau kita istorija.
Išgirdusi, kad sūnų būtina sulaikyti norint jį apklausti, motina dar nesuprato, kokia grėsmė pakibo virš jos vaiko. Netgi vėliau, kai Mantui jau būnant areštinėje Biržų policijoje dirbantis V. Vorienės klasės draugas kriminalistas išsitarė, kad „reikės Mantui duoti į rūrą“, moteris nesuvokė, kas slypi už tokių žodžių. V. Vorienė sako pasitikėjusi pareigūnais ir net pagalvoti negalėjusi, jog dėl menkų įtarimų į jų rankas patekęs žmogus galėtų tapti policijai naudingų parodymų išgavimo auka.
Pasitikėjimą pareigūnais stiprino ir tai, jog ne tik didelį stažą turintis „klasiokas“ kriminalistas, bet ir kiti žinojo, jog Mantas yra jų buvusio policininko sūnus.
Įspėjamuoju signalu tapo žinia, kad policija prašo teismą suimti Mantą mėnesiui. Teismas prašymą tenkino, tačiau skyrė trumpesnį, aštuoniolikos parų, suėmimo terminą. V. Vorienė sako iki šiol nežinanti motyvų, kuriais remdamasis teismas skyrė suėmimą jos sūnui. Ramus vaikinas iki tol nebuvo padaręs jokių nusižengimų, mokėsi, buvo mylimas draugų ir artimųjų.
„Nejaugi pagrindas buvo tie du gramai „žolės“, kai net kilograminius kiekius narkotikų laikantys, vežiojantys asmenys nelaikomi areštinėse, paleidžiami už užstatus?“ – kalba motina, kurios vaikui pareigūnai uždėjo ir „narkomano“ dėmę.
Visas pasitikėjimas teisėsauga ir joje dirbančiais žmonėmis virto siaubu, sužinojus, kad Mantas nebegyvas. Dar siaubingesnis buvo pareigūnų tvirtinimas, jog dvidešimtmetis pasikorė pats. Abejones kėlė daugybė detalių ir aplinkybių, kurios iki šiol nepaaiškinamos.
Nors pavasarį jau bus septyneri metai nuo mįslingos mirties, tyrimas iki šiol tebevyksta. V. Vorienė ir advokatas nuo praėjusių metų lapkričio tebelaukia papildomos ekspertizės išvadų dėl filmuotos medžiagos. Be kitų klausimų, ekspertai turėtų atsakyti, ar juosta, kurioje fiksuoti įvykiai areštinėje, yra originali. V. Vorienei buvę pasakyta, kad ekspertų išvadų teks laukti galbūt metus.
Bėgantys metai po sūnaus mirties tik dar labiau tvirtina motinos įsitikinimą, jog teisėsaugininkų geranoriškumu jokiu būdu negalima pasitikėti.
„Jeigu jūsų artimas žmogus tampa įtariamuoju, negaiškite ir skubėkite kviesti advokatą. Nepasitikėkite valstybės skiriamais gynėjais, nes jie, bent jau biržiečiai, dirba išvien su sistema. Net neabejoju, kad, jeigu aš nebūčiau buvusi tokia naivi ir iš karto būčiau ieškojusi advokato, mano sūnus po dviejų parų būtų grįžęs namo. Tiems, kurie naiviai tebegalvoja, kad į policijos kameras patenka tik to verti asmenys, nelinkiu įsitikinti kita tiesa. Tiesiog linkiu laimės niekada to nepatirti“, - kalba pareigūnų priežiūroje mirusio sūnaus motina V. Vorienė.
i žino, kad tokius dalykus gali suprasti tik susidūrusieji su išvirkščiąja, juodąja, teisėsaugos puse. P. S. Prieš septynerius metus areštinėje gyvenimą baigusį Mantą Pikūną ir vakar palaidotą Dainių Plepį sieja ne tik giminystė (Manto močiutė Vanda Pikūnienė ir Dainiaus mama V. Plepienė – pusseserės). Abu vyrus sieja ir mirties įrankis – kilpa. Nors iki šiol neaišku, ar dvidešimtmetis ją užsinėrė pats, abiejų vyrų priešmirtinį kelią lydėjo teisėsaugos pareigūnų veiksmai.
Alfreda Gudienė
