Psichologas Olegas Lapinas sako, kad moteris gali pasikliauti aistra, instinktais, bet ji turi galvoti apie tokio elgesio kainą.
„Mūsų santykiuose kiekvienas instinktas turi savo kainą. Įsivaizduokite: jūs stovite prieš vadovą, kuris jums sako kažką pašaipaus ar paniekinančio. Jūsų instinktas – išpilti vazą su gėlėm jam į veidą. Klausimas, ar turite jūs pasikliauti šiuo instinktu, jei tai yra jūsų vadovas, tad jūs pagalvojate apie pasekmes. Tas pats yra ir su seksualumu. Moterį lengvai gali patraukti vaikinas, kuris prieš tai patraukė dar 20 merginų. Taip, jis ją trauks, mergina jaus susijaudinimą, bet ji gali pagalvoti, o kas bus po to, kaip ji rytoj jausis, ir ji bus patenkinta dėl to. Apskaičiuoti tokio elgesio kainą nesudėtinga – tai ir bus jai atsakymas“, – sako O. Lapinas.
Kelia nusivylimą
Moteriai, neturinčiai santykių su vyru, psichologo teigimu, nevertėtų to klausimo taip užaštrinti.
„Tokiai moteriai nereikia savęs menkinti ir iš to daryti didelės problemos. Nemaža dalis šių poreikių yra pseudoporeikiai. Jie kyla iš manymo, kad „man reikia to, ką daro visi“. Jeigu moteris galvos, kad visos kitos tik ir mylisi, ir ji viena yra kitokia, ji darys ne dėl poreikio mylėtis. Ją tai daryti stums vertė ir savigarba – kaip kitos tai daro, o aš ne. Tada moteris tai daro, malonumo iš to neturi, bet tada sako bent galinti pasakyti, kad pabandė.
Tokiai moteriai, pataria psichologas, reikia išmokti save gerbti ne dėl to, kad ji su kažkuo vaikšto, bet dėl kažko kito, kuo ji gali pasigirti.
O. Lapino teigimu, seksas ne su savo nuolatiniu partneriu moteriai sukelia nusivylimo jausmą:
„Dažna moteris dažnai sako, kad darė tai todėl kad buvo išgėrusi, o tęsinio šitiems santykiams nematau, nes tinkamų partnerių nėra paprasta rasti. Tokios moters paguoda ta, kad ji „pakabino“ gražų vaikiną, kad galbūt jis ją pamils, kad jis taip gražiai jai asistavo, kad draugės jai pavydės. Tad moteris gauna tik paguodą, tačiau ne tikrą džiaugsmą, nes nė vieno žmogaus natūra nėra orientuota į trumpalaikius lytinius santykius“, – pažymi specialistas.
Psichologo teigimu, moterys, kurios turi daug lytinių partnerių, ieško ne sekso, bet artumo, apkabinimo, jausmo, kad kažkam rūpi – tai susiveda į meilės stoką. Tad priemones tokios moterys renkasi seksualines, o poreikį, sako O. Lapinas, turi visai kitokį – meilės, artumo ir nepriklausomybės.
Seksas pervertinamas
Psichologas pripažįsta, kad gyvenimas su seksu yra geresnei nei be jo, tačiau pabrėžia, kad visgi seksas šiuolaikinėje visuomenėje pervertinamas:
„Seksas yra ir malonumas, ir pasitikėjimas, ir prieraišumo garantas. Tai tas pats, kas pasakyti, ar galima gyventi be baltymų. Taip, galima, bet jūs daug ką prarasite. Seksas nėra privalomas, be kurio neišgyvensi: yra nemaža dalis žmonių, gyvenančių be sekso, ir besijaučiančių laimingu. Seksas yra pervertinamas, iškeliamas į aukštą vietą seksualiai susirūpinusių žmonių galvoje“,– kalbėjo specialistas.
Laimės iliuzija
Lektorė, paskaitų apie šeimą ir moteriškumą vedėja Rasa Venclovienė sako, kad moters prigimtis yra visiškai netinkama trumpalaikiams ar atsitiktiniams lytiniams santykiams:
„Moters prigimtis yra kurti, duoti, auginti, saugotis, rūpintis – davimas yra joje užkoduotas. Kada nėra, kam duoti, nėra vaikų arba vaikai jau paaugę ir jaučiamės, kad mūsų dėmesys nereikalingas, mes nesijaučiame reikalingos. Tada mūsų seksualinis potraukis maišomas su tuo noru būti reikalingomis. Tad atsiduodamos kitam žmogui galvojame, kad taip būsime mylimos, jis mūsų norės, jausimės reikalingomis, bet tai tėra iliuzija“, – sako pašnekovė.
Ji sutinka su O. Lapino nuomone, kad moteris gali pasidavimas instinktui lytiškai suartėti su vyru tuomet, kai ji neturi partnerio, ilgalaikės laimės neatneš.
„Jeigu pasiduosi tam instinktui ar potraukiui, visuomet po to ateis nusivylimas, taip neužpildysi tos tuštumos, jeigu žmogaus šalia nėra. Tam kartui gal gerai, bet tai ilgalaikio džiaugsmo, ko ir siekiame, neatneš. Tad jeigu norisi, drasko iš vidaus, seksualinę energiją galima transformuoti į kūrybinę energiją ir ieškoti lygiagrečiai priežasčių, kodėl šalia manęs nėra žmogaus, su kuriuo galėčiau ta energija dalintis“, – kalba R. Venslovienė.
Lektorė sako, kad taip klausiant savęs, galima atsekti blokus ir nusistatymus, neleidžiančius turėti vyro. Tokius nusistatymus ir negatyvias mintis radus, galima jas „išvesti“ iš savo sąmonės ir pasąmonės.
„Įsivaizduojame save kaip kompiuterį, kuriame randame tą programą, kuri kenkia, ir įsivaizduojame, kad ją išinstaliuojame iš savęs, išvalome. Tokios programos dažniausiai išsireiškia per emocijas, šiuo atveju, nepasitikėjimą savimi. Tada mes tą nepasitikėjimą savimi išvedame ir įvedame pasitikėjimą. Tai darant sąmoningai, viskas ir keičiasi, jauti, kaip pasitikėjimas auga, tik su savimi reikia dirbti“, – teigia R. Venslovienė.
Traškučiai ir „Coca-cola“
Sisteminės-fenomenologinės psichoterapijos terapeutas, dėstytojas Kazimieras D. Daugėla tv3.lt sakė, kad, moteriai ar vyrui jaučiant aistrą, kuri žmogų vargina, reikia galvoti ne apie tai, „kaip nuleisti garą“, o apie tai, kodėl vargsta dūšia ir ieškoti atsakymo giliau.
„Jei vidus jaučia seksualinę ar emocinę įtampą ir tas partneris neateina, reikia galvoti ne apie tai, kaip tą įtampą nuslopinti, nes tai būtų lygiai tas pats, kas, esant alkaniems imti traškučius ir „Coca- cola“. Tuo metu atrodo, kad pasisotinome, organizmas nurimsta, bet iš tiesų organizmui tai ne į sveikatą ir tik dar labiau atitolina tikro maisto gavimą. Tad jeigu moteris (taip pat ir vyras) stengiasi atiduoti savo energiją lengvesniais būdais, tada mažėja krūvis ir spinduliavimas, su kuriuo ji galėtų pritraukti ir duoti ženklą tam žmogui, kuris galėtų ateiti į gyvenimą“, – sako K. Daugėla. Terapeutas pabrėžia, kad su kiekvienu partneriu per lytinius santykius užsimezga vidinis, dvasinis, psichoemocinis ir energetinis ryšys, kuris dažnai išlieka labai ilgai.
„Kuo daugiau partnerių moteris yra turėjusi, tuo silpnesnis ryšys pas ją gali būti su tuo, su kuriuo ji pasirinks gyventi. Kuo daugiau partnerių turėjai, tuo daugiau praradai galimybių gyventi iš tiesų gilų, pilną ir stiprų gyvenimą su savu žmogumi, nors tai irgi ne nuosprendis. Visgi norint susigrąžinti gilaus gyvenimo galimybę, gali tekti gerokai pasistengti“, – kalbėjo pašnekovas.
K. Daugėla pažymi, jog neretai moteriai turėjus intymius santykius ir paskui paaiškėjus, kad jis nėra tas išrinktasis, moteris nusivilia vyrais ir savimi.
„Tas nusivylimo jausmas kyla todėl, kad dažnai vidus tikisi iš kiekvieno rasti būtent tą, kurio reikia. Jeigu sąmonė supranta, kad galbūt tai ne tas vyras, vidus vis tiek dažnai būna viltyje. Padidintas skausmas ir nusivylimas būna todėl, kad dažnai moterys santykiuose ieško savo tėvo, nes pas ją ryšys su tėvu yra dalinai nutrūkęs arba nepakankamas. Kada tas vyras pasirodo nebe tas, tada didysis skausmas yra ne dėl to, kad vyras ne tas, o viduje įsiskaudina maža mergaitė, kuriai trūksta tėčio, tad tas skausmas pasidaro žymiai didesnis“, – sako jis.
Normalus procesas
Terapeutas pažymi, kad jeigu į moters gyvenimą neateina tas vyras, su kuriuo ji norėtų gyventi, reiktų užduoti klausimą, kas su ja vyksta, kodėl jis neateina.
„Gali būti, kad vyras pas jauną moterį penkis, septynis ar dešimt metų neateis, nes ji lyg ruošiasi pilnesniam partnerystės gyvenimui, didesnei laimei. Tada ir moteris jaučia, kad su ja viskas tvarkoje, vidinių konfliktų nėra, išreikšti savo poreikius seksualiniu būdu nėra, o jeigu yra, tai nevargina. Tokiu būdu moteris gali labai normaliai gyventi, žinodama, kad ji auga, bręsta, stiprėja ir eina vis arčiau to, kada į jos gyvenimą ateis tas žmogus. Tai yra normalus, žmogiškasis procesas, kuris nėra varginantis: Jeigu yra kažkiek neišreikštos energijos, ji nebus deginanti, varginanti, destruktyvi ar plėšanti“, – sako K. Daugėla.
Priežasčių, pastebi specialistas, kodėl moteris negali rasti sau tinkamo vyro, su kuriuo galėtų turėti ir intymius santykius, gali būti įvairių: dėl nebuvusio ar nepakankamo ryšio su tėčiu, dėl bandymo kompensuoti mamos, neištekėjusios už mylimo vyro, liūdesį, dėl negimusių ar mirusių kūdikių giminėje ir kitų priežasčių, kai papuolama lyg ne į savo vietą gyvenime – nesąmoningai stengiantis išpildyti šeimos ar giminės nerealizuotus poreikius.
K. Daugėlos teigimu, visa informacija apie šeimos narių gyvenimus, likimus, jausmus yra lyg „užrašyta“ mūsų viduje, ir tai gali mus tiek stiprinti savo laimei, tiek sunaikinti. Rasti gydančius ir atstatančius sprendimus, kurie gali būti ir labai netikėti, specialistui padeda šeimos konsteliacijos – šeimos vidinio gyvenimo paveikslų išdėstymo metodas.
Taip pat tas priežastis rasti ir pašalinti, sako K. Daugėla, galima kreipiantis ir į įvairių kitų sričių psichologą, psichoterapeutą, dvasininką, net ir patys, atkreipę dėmesį į gyvenimo tvark, daug ką galime padaryti.
