Politinių partijų įstatymas numato, kad partijoje kol kas, t. y. iki 2015 m. pabaigos, turi būti ne mažiau kaip 1000 narių. Nuo 2015 m. gruodžio 14 d. partijos privalės turėti ne mažiau kaip 2000 narių.
Partijos narių sumažėjus daugiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, partija gali būti likviduota Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu ji pati per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria partijos reorganizuoti ar pertvarkyti.
Kaip portalui tv3.lt sakė Teisingumo ministerijos (TM) Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius, iš esmės likvidacija gresia toms partijoms, kurios spalio 1 d. neturės 2000 narių.
„Iki spalio 1 dienos partijos turi pateikti savo narių sąrašą ir po to, jeigu partija neturi 2000 narių, tuomet pradedama likvidavimo procedūra“, – sakė A. Kutrevičius.
Kam gresia išnykimas?
TM duomenimis (2015 m. kovo 2 d.), šiuo metu Lietuvos užregistruota 41 politinė partija, tačiau 4 jų (Lietuvos politinių kalinių partija, Lietuvos ūkio partija, Nepartinių judėjimas „Rinkimai 96“, Lietuvos nacionaldemokratų partija) yra likviduojamos, o 12 partijų informacijos apie savo narių skaičių nėra pateikusios.
Kaip rodo TM statistika, tarp mažiau negu 2000 narių turinčių politinių partijų yra dvi šiuo metu į parlamentą išrinktos politinės jėgos – Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), turinti 1607 narius, ir politinė partija „Drąsos kelias“, kurią sudaro 1861 narys.
Įstatyme numatyto reikalingo narių skaičius neturi ir ant išnykimo ribos iš esmės balansuoja Respublikonų partija (1313 narių), partija „Jaunoji Lietuva“ (1015 narių), Lietuvos rusų sąjunga (1555 nariai), politinė partija „Rusų aljansas“ (1016 narių), Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (1082 nariai), Lietuvos centro partija (1030 narių), Žemaičių partija (1363 nariai), politinė partija „Profesinių sąjungų centras“ (1076 nariai), Socialistinis liaudies frontas (1130 narių), Tautininkų sąjunga (1745 nariai), politinė partija „Lietuvos sąrašas“ (1138 nariai), Kovotojų už Lietuvą sąjunga (1672 nariai).
Rankų nenuleidžia
Partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas Stanislovas Buškevičius portalui tv3.lt sakė, jog dėl savo vadovaujamos politinės jėgos likimo nesijaudina, mat 2000 narių ribą, anot jo, „Jaunoji Lietuva“ jau yra peržengusi.
„Mes jau turime virš 2000 narių. Jau birželio mėnesį viršijome tą skaičių. Problemų mes neturime“, – sakė S. Buškevičius.
Partijos „Jaunoji Lietuva“ vadovas taip pat pažymėjo, kad jo diriguojama politinė jėga tebėra gyvybinga ir jau ruošiasi dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
„Taip, dalyvausime rinkimuose vienareikšmiškai. Dėl to politines partijas ir registruoja, kad dalyvautų rinkimuose“, – pažymėjo politikas, pridurdamas, jog dar svarsto apie galimybę parlamento rinkimuose jungtis į koaliciją su kitomis politinėmis jėgomis.
Šiuo metu parlamente frakciją turinti LLRA jau antruose iš eilės savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo išvien su partija „Rusų aljansas“. Ar tai reiškia, kad šios partijos, turinčios mažiau negu 2000 narių, siektų išlikimo politinėje arenoje, pasirenkant susijungimo kelią? LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis apie tokią galimybę yra užsiminęs ne kartą. Partijų jungimosi alternatyvos neatmeta ir partijos „Rusų aljansas“ vicepirmininkė Irina Rozova.
„Šiuo metu mes apie tai net negalvojame, nes beveik esame įsitikinę, kad mums pavyks išsaugoti ir vieną, ir kitą partiją, o ateityje tai yra visai įmanomas dalykas“, – kalbėjo I. Rozova, paklausta apie LLRA ir partijos „Rusų aljansas“ susijungimą.
Dėl partijos ateities nesijaudina ir 2000 narių nesiekiančios Kovotojų už Lietuvą sąjungos pirmininkas, buvęs Kauno meras Vytautas Šustauskas.
„Jau būčiau seniai 5000 surinkęs, kiek skambina, važiuoja. [...] Kiek čia skambina, nori skyrius įsteigti, tai vieną dieną pravažiuosiu ir pririnksiu. Aš nepergyvenu“, – portalui tv3.lt sakė V. Šustauskas.
Anot jo, Kovotojų už Lietuvą sąjunga yra sulaukusi siūlymų jungtis su kitomis partijos, tačiau to padaryti nesutiko.
„Siūlė ir Pensininkų partija, apie tai kalba buvo, bet nesutikau jungtis“, – kalbėjo politikas.
Dar 2011 m. V. Šustausko vadovaujama politinė jėga susitarė jungtis su a. a. prezidento Algirdo Brazausko našlės Kristinos Brazauskienės įkurta Demokratine darbo ir vienybės partija, tačiau partijų keliai išsiskyrė dėl ideologinių nesutarimų.
V. Šustauskas aiškino apie minėtą sąjungą daugiau negalvojantis.
„Ne, ne. Man reikėjo ją prisivilioti, išgauti visą informaciją, aš daug turiu, valdau informacijos, o ji pagavusi daug ką, tai išpasakojo, išpliurpė. Ji, boba, daug žino. Pajutau, kad ji nori perimti partiją, nori mane apgauti, bet manęs neapgausi“, – pasakojo V. Šustauskas.
