Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir klimatologas, Vilniaus universisteto profesorius Arūnas Bukantis.
Ar tai viena iš didžiausių audrų nuo 2024 metų?
Kai kurie sako, kad ši audra buvo turbūt didžiausia šį sezoną ir viena didesnių nuo 2024 metų. Ar tai tiesa? Kokia buvo ši audra?
A. Bukantis: Ši audra iš tikrųjų buvo labai stipri, kadangi link Lietuvos slinko pietinis ciklonas nuo Viduržemio jūros. Iškrito labai daug kritulių, kartu siautėjo ir stiprūs vėjai – iki 29, net 30 m/s. Vėjai sustiprėjo praktiškai visoje Lietuvos teritorijoje.
Galima sakyti, kad tai viena stipriausių audrų net per du dešimtmečius, ne tik per dvejetą metų. Dėl to ir nuostoliai atitinkami, nes iš ankstesnių audrų padarytos žalos nebuvo padaryta išvadų ir nebuvo imtasi priemonių. Taigi viskas pasikartojo taip, lyg būtų buvę prieš 10–20 metų.
Gerai prisimename vieną paskutiniųjų – 2024 metų – audrų, kuomet netgi buvo susisukęs viesulas. Ar tuomet taip pat buvo maždaug ciklono centras? Kas lėmė tą audrą?
A. Bukantis: Paprastai vasaros metu būna dvejopos kilmės audros. Tuomet galėjo būti daugiau tokių konvekcinių reiškinių, kai po kamuoliniais debesimis susiformuoja stiprūs škvalo reiškiniai, netgi viesulai. Beje, ir šis ciklonas buvo labai palankus škvalui susidaryti. Tada vėjas labai staigiai sustiprėjo iki 25, netgi 40 m/s. Taigi panašumų yra.
Vėjo griaunamoji jėga vis tiek lieka tokia pati, nepaisant to, kokios kilmės būtų tas vėjo sustiprėjimas. Tik šita audra apėmė labai didelę teritorijos dalį. Kai būna konvekciniai, vietinio pobūdžio kamuoliniai debesys ir vėjo sustiprėjimai, tuomet tie pavojingi reiškiniai būna lokalūs. Taigi panašumų, be abejo, yra.
Kaip susidaro audros?
Dažniausiai iš bendro supratimo žinome, kad audros labiausiai tikėtinos po tikrai šiltų, karštų orų, tačiau dabar neatrodė, kad būtų buvę labai karšta. Ar yra skirtingų būdų, kaip susidaro audros ir kada jos gali užklupti?
A. Bukantis: Taip, po karščių, kai į Lietuvą būna atslinkusi, pavyzdžiui, tropinė oro masė, paprastai per Lietuvą eina jos pakraštys, nes mes esame gana šiaurėje, palyginus su kitomis Europos šalimis. Tuomet, įsiveržus šaltesniam orui iš Atlanto, susidūrimo vietose susidaro labai ryškūs vadinamieji šaltieji frontai, škvalo linijos.
Tada būna tikrai pavojingų reiškinių, susidaro ir viesulams palankios sąlygos. Jie jau turi ypač didelę griaunamąją jėgą, nes vėjas gali sustiprėti iki 50–60 m/s. Šį kartą tai buvo pietinio ciklono poveikis ir nebuvo susiję su prieš tai buvusia kažkokia karščio banga.
Ar daugėja audrų?
Kai kurie žmonės sako pastebintys, kad audrų galbūt yra daugiau. Matome, kad ir kaitros bangos, regis, dažnėja. Kaip yra Lietuvoje ir Europoje? Kaip keičiasi klimatas?
A. Bukantis: Apskritai Europa šyla labai greitai. Jeigu palygintume visus žemynus, Europa šyla greičiausiai – maždaug dvigubai greičiau, negu kyla vidutinė globali temperatūra. Per pastaruosius 120 metų temperatūra Europoje pakilo beveik 2 laipsniais. Aišku, su tuo susijęs ir pavojingų reiškinių dažnėjimas.
Tai ir stiprūs vėjai, ir sausros, ir labai gausios liūtys, kurios sukelia nuošliaužas bei poplūdžius upėse. Kartu dažnesni darosi ir pavojingi žiemos reiškiniai – pūgos, staigūs atšalimai, kurie pasiekia net subtropines platumas ir pridaro žalos, sutrikdo eismą. Įvairaus pobūdžio pavojingų reiškinių daugėja, jie darosi intensyvesni.
Čia jau ne vienas liudininkas galėtų patvirtinti, kad stiprių vėjų padaryta žala Lietuvoje auga. Ypač tai jaučia draudimo kompanijos ir patys žmonės, nes žalos mastai tikrai vis didesni. Ne dėl to, kad žmonės daugiau draudžiasi, bet dėl to, kad šie vėjai yra labai pavojingi ir vis dažniau pasikartoja įvairiais metų laikais.
Ar tai aktualu visai Lietuvai, ar vis dėlto galima išskirti rizikingiausią regioną, pavyzdžiui, Pajūrį, Pamarį ir panašiai?
A. Bukantis: Pajūryje, ko gero, žmonės yra labiau prisitaikę. Ten ir statybos normos reikalauja atsižvelgti į sąlygas, kurioms būdingos didelės vėjo greičio reikšmės. Pajūryje vėjai visada būna stipresni. Būtent su škvalų ir viesulų padariniais susiję nuostoliai dabar gali apimti bet kurį Lietuvos regioną.
Dėl to atsiranda ir tokių, atrodytų, staigmenų – pasitaiko labai daug miško išvartų, vėjovartų, miškams padaroma didelė žala. Taigi galima sakyti, kad tai aktualu visai Lietuvai. Ypač skausmingi audrų reiškiniai tapo elektros tinklų funkcionavimui.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Gal nustokit namus iš pagaliukų ir šiaudų statyti. Ir elektros linijas senai reikia po žeme užkasinėti, o ne atstatinėti iš naujo po kiekvieno vėjo gūsio. Tai dar džiaukitės, kad griūvančios elektros linijos nesukėlė masinių miškų gaisrų, kaip būna sauso vėjo metu.
