„Kalbame apie bent 11 tiltų, prietilčių. Su 2 tiltais yra susitvarkyta, priemonės dėl jų neutralizavimo yra įrengtos, jeigu reikės tai padaryti. Taip pat vyksta darbas toliau, ties likusiais tiltais“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė K. Aleksa.
„Nenoriu geografinių vietovių vardyti ir man atrodo nereikia priešui atskleisti visos tos informacijos, kuri būtų jam naudinga“, – pridūrė jis, paklaustas apie konkrečius objektus, kuriuos ketinama parengti krizės situacijai.
Taip viceministras teigė Vilniuje pristatant sostinės kontrmobilumo priemonių parką. Kaip skelbta, 762 tūkst. eurų kainavęs ir „Vilniaus skydu“ pavadintas parkas, kariuomenės nurodžius, leistų įrengti 55 blokavimo punktus aplink sostinę.
Siekia, kad kitąmet būtų įrengta 50 kontrmobilumo priemonių parkų
Vis tik, K. Aleksa pažymėjo, jog Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir toliau ketina plėsti kontrmobilumo parkų tinklą nacionaliniu lygiu: vietoje suplanuotų 27 tokių objektų įrengti bene dvigubai daugiau – apie 50.„Ne tik tęsiame darbus, taip pat ir plečiame. Svarbus akcentai tai, kad dabar kalbame ne apie 27 inžinerinių priemonių parkus visoje Lietuvoje, tačiau ir 50. Ir yra tikslas, kad kitais metais tie parkai būtų įrengti“, – sakė jis, pridurdamas, kad parkai galėtų būti ne tik civilinėse, bet ir karinėse teritorijose.
„Intensyviai darbas vyksta dėl visų pagrindinių kelių ir keliukų apsaugojimo, kur būtų galimos Rusijos invazijos kryptys – iš Kaliningrado srities, iš Baltarusijos. Čia irgi bus labai svarbu sudėlioti kelio užtvarus“, – tęsė viceministras.
KAM atstovas taip pat pažymėjo, jog svarbu tinkamai pasiruošti brastų blokavimui – pasak jo, atitinkamos priemonės jau yra kaupiamos Tauragėje.
„Turime kokybiškai kitokią situaciją ir suprantame, kad ta invazija gali vykti forsuojant upes – pereinant ir perkeliant karius, statant Rusijos pusėje pontoninius tiltus ir važiuojant. Mūsų tikslas, kad mes užkardytume tai. Yra specifiniai perimetrai, specifinis perimetras Nemunu, 100 kilometrų, kur mes ypatingai turime sudėlioti tas priemones. Ir jeigu matysime pagal indikatorius, kad ta grėsmė ateina, tai mes tas priemones ir sudėliosime ir pastatysime“, – apibendrino K. Aleksa.
ELTA primena, kad Lietuva per artimiausią dešimtmetį į kontrmobilumo priemones žada investuoti investuos 1,1 mlrd. eurų. Kaip gegužę sakę ministrė Dovilė Šakalienė, veiksmus dėl kontrmobilumo parkų ketinama derinti su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Baltijos šalimis.
Praėjusių metu rugpjūtį Pabradėje buvo atidarytas pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas.
Pernai Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigė, jog iš viso šalyje ketinama steigti 27 kontrmobilumo priemonių parkus, kuriuose bus laikomos pagrindinės inžinerinės kliūtys – „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, kelio užtvarai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
