Už miesto infrastruktūrą atsakingi Savivaldybės vadovai skaičiuoja, kad 170-iai kilometrų Panevėžio gatvių sutvarkyti bent dešimt metų reikėtų kasmet reikėtų skirti bent po 7 mln. Lt. Jie nepamena, kad tiek būtų investuota į Aukštaitijos sostinės duobėtas gatves. Šiais metais tam bus atseikėta per 5 mln. Lt.
Skaičiuojama, kad vienoje blogiausių J.Janonio g. įsikūrusių įmonių bendros investicijos siekia apie 600-700 mln. Lt, o pati Savivaldybė prie to nėra prisidėjusi nė lito. Tuo tarpu jai, valstybei ir Europos Sąjungai už keliasdešimt milijonų litų išpuoselėta Panevėžio Laisvoji ekonominė zona vis dar naujų investuotojų į miestą nepritraukė.
Skaičiuojama, kad vienoje blogiausių J.Janonio g. įsikūrusių įmonių bendros investicijos siekia apie 600-700 mln. Lt, o pati Savivaldybė prie to nėra prisidėjusi nė lito. Tuo tarpu jai, valstybei ir Europos Sąjungai už keliasdešimt milijonų litų išpuoselėta Panevėžio Laisvoji ekonominė zona vis dar naujų investuotojų į miestą nepritraukė.
Dėl slalomus primenančių duobėtų gatvių vairuotojų kritikos sulaukianti Savivaldybė sumojo apeliuoti į vietos verslininkų pilietiškumą ir paprašė prisidėti prie vienos judriausių, bet baisiausių J.Janonio gatvių remonto.
Valdininkų idėja verslininkus, sumokančius mokesčius į biudžetą, suglumino, o Savivaldybė, nesulaukusi papildomos injekcijos, duobėtą gatvę lygins tik kosmetiškai.
Savąją dalį sumažino
Iš Valstybinės Kelių direkcijos gatvėms tiesti, tvarkyti, prižiūrėti ir eismo sąlygoms gerinti Panevėžys šiemet sulaukė 5,579 mln. Lt, tai yra apie pusė milijono daugiau nei pernai.
Iš šios sumos asfaltuotoms gatvėms remontuoti atiteks apie 2,7 mln. Lt. Likusi dalis skirta eismo reguliavimo priemonėms, šaligatviams, lietaus nuotekų tinklams, kelkraščiams, žvyruotai gatvių dangai, tiltams ir viadukams taisyti ir prižiūrėti. Dar per milijoną litų, gautų iš valstybės, bus išleista užbaigti dešimtmetį tiesiamai V.Alanto gatvei, sujungsiančiai J.Tilvyčio žiedinę sankryžą ir Projektuotojų g.
Iš Valstybinės kelių direkcijos sulaukęs didesnės finansinės injekcijos Panevėžys sumažino savo indėlį į gatvių remontą.
Pernai tam skyrusi 4 mln. Lt, šįmet iš Savivaldybės biudžeto nuspręsta atseikėti apie 3 mln. Lt. Iš jos du trečdaliai – į miesto iždą įplauksiantys pelningai dirbančių jos įmonių dividendai.
Šešios Savivaldybės valdomos įmonės sumokės beveik 4,5 mln. Lt dividendų. Daugiausia biudžetui atseikės „Panevėžio energija“ (2,26 mln. Lt) ir „Aukštaitijos vandenys“ (1,9 mln. Lt). Nė lito dividendų Savivaldybė negaus iš dviejų pernai nuostolingai dirbusių savo įmonių „Panevėžio autobusų parko“ ir „Panevėžio pirties“.
Netinkamas pavyzdys
Pernai visus savo įmonių dividendus paskyrusi gatvėms remontuoti, šiemet Savivaldybė nusprendė, jog savo sąskaitas dėl bendro labo galėtų patuštinti ir verslininkai.
„Jei Savivaldybė turėtų pinigų, visos gatvės būtų auksinės. Verslas turėtų būti socialiai aktyvesnis. Turime geros praktikos pavyzdį – pernai kartu su verslininkais sutvarkytą Trakiškio g. Norėjome tą patirtį pritaikyti ir J.Janonio g suremontuoti, bet ten įsikūrusios įmonės šiandien nenori prisidėti“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Žydrūnas Kvedaras.
Savivaldybė Trakiškio g. akligatvį suremontavo su ten įsikūrusiomis įmonėmis. Iš viso gatvės remontą Savivaldybė buvo įvertinusi 720 tūkst. Lt, jos indėlis į gatvės remontą siekė 270 tūkst. Lt.
„Pusę gatvės tvarkė Savivaldybė, pusė – įmonės už savo lėšas. Jos pačios ir rangovo ieškojo. Žinote, verslas su verslu lengviau susišneka nei mes, valstybinė įstaiga. Mes privalome skelbti viešųjų pirkimų konkursus, rangovu pasirinkti mažiausią kainą pasiūliusį dalyvį. Vien viešieji pirkimai trunka bent tris mėnesius“, – teigė Ž.Kvedaras.
Gatvių remontas – ne verslo rūpestis
Savivaldybės užmačios baisiausias Panevėžio gatves suremontuoti prisidedant vietos verslininkams, šįmet neišdegė.
Nors J.Janonio g. įsikūrusios kelios dešimtys įmonių, atverti piniginių jos neskuba. Verslininkai kategoriškai neatsisako prisidėti, tačiau juos stebina, kodėl Savivaldybė į jų kišenę žvalgosi norėdama tvarkyti tranzitinę gatvę.
J.Janonio g. įsikūrusios įmonės „Lietkabelis“ generalinis direktorius bei Panevėžio Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas teigia, kad jo vadovaujama bendrovė galbūt ir sutiktų prisidėti prie remonto, bet vis dėlto mano, kad gatvių remontas neturėtų būti verslo rūpestis.
„Įmonės į biudžetą ir taip sumoka nemažas sumas, taigi, ir už tą patį gatvių remontą. J.Janonio g. yra viena iš magistralinių miesto gatvių, o ne, kaip įrodinėja Savivaldybė, skirta tik joje veikiančioms įmonėms. Šita gatve naudojasi labai didelė dalis miesto gyventojų ir jos net negalima lyginti su Trakiškio g., kuri skirta kone tik ten esančioms įmonėms“, – įsitikinęs S.Gailiūnas.
Jį stebina, kad Savivaldybė verslininkų prašo lėšų remontuoti gatvei, kuri svarbi ne tik miestui. Be to, kad J.Janonio g. kol kas yra vienintelis susisiekimas asfaltu su Panevėžio laisvąja ekonomine zona, bet ir Vyriausybės lygmeny kalbėta ją rekonstruoti ir pritaikyti sunkiasvoriam reaktoriui statant Visagino atominę elektrinę.
„Savivaldybė turėtų peržiūrėti prioritetus ir įvertinti, kad tai ne kokia kiemo, o magistralinė gatvė“, – mano S.Gailiūnas.
Didžiausius investuotojus aplenkia
J.Janonio g. veikiančios įmonės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas sutinka, kad Savivaldybės pateiktas Trakiškio g. kaip socialiai aktyvaus verslo pavyzdys nėra korektiškas.
„Kai aktigatviu naudojasi penkios įmonės, natūralu kartu su Savivaldybe jį sutvarkyti“, – pastebi M.Gedvilas.
„Amilina“ irgi neprieštarautų prisidėti prie J.Janonio g. sutvarkymo vienodomis sąlygomis su kitomis įmonėmis, tačiau, anot M.Gedvilo, pati neturėtų galimybių imtis iniciatyvos derinant prieštaringai Savivaldybės idėją vertinančių verslininkų interesus.
M.Gedvilas neabejoja, kad ne visos J.Janonio g. veikiančios įmonės sutiks prisidėti prie remonto, todėl sutikusioms investuoti į jį Savivaldybė turėtų pasiūlyti ilgalaikį saldainį. Kaip vienas tokių galėtų būti nuolaidos žemės mokesčiui, tačiau, M.Gedvilo nuomone, paskatinti įmonėms yra ir individualių priemonių.
Generalinis direktorius mano, kad Savivaldybė turėtų rodyti didesnį rūpestį kol kas vienai baisiausių Panevėžyje J.Janonio g. Generalinis direktorius skaičiuoja, kad visų šioje gatvėje įsikūrusių įmonių bendros investicijos siekia apie 600-700 mln. Lt, o pati Savivaldybė prie to nėra prisidėjusi nė lito. Tuo tarpu jai, valstybei ir Europos Sąjungai keliasdešimt milijonų litų atsiėjusi Panevėžio Laisvoji ekonominė zona vis dar naujų investuotojų į miestą nepritraukė.
„Suprantu, kad Savivaldybei labai svarbu sutvarkyti gatves, kur gyvena rinkėjai. Bet labai daug jų dirba J.Janonio g. veikiančiose įmonėse ir nereikėtų jos nurašyti, nes tai yra labai rimtas darbdavys Panevėžyje“, – sako M.Gedvilas.
Darbuosis kelininkai
Savivaldybė iš pradžių verslininkams įvardijo 600 tūkst. Lt, reikalingų J.Janonio g. remontui. Įmonėms paprašius patikslinti sumą, šioji išaugo iki poros milijonų.
Nesulaukus iš verslininkų finansinės injekcijos, šiais metais vieną judriausių miesto gatvių planuojama remontuoti už 469 tūkst. Lt, paimtų iš miesto biudžeto.
Šiais metais remontuoti taip pat numatyta Respublikos g. atkarpa tarp Klaipėdos iki Vasario 16-os gatvių; Ramygalos g. atkarpa tarp Vilniaus g. ir Nemuno gatvių,
Ramygalos g. atkarpa nuo Kėdainių g. iki miesto ribos. Didesni asfalto dangos remonto darbai numatyti Pramonės ir Paliūniškio gatvėse, Beržų g. atkarpoje tarp Ramygalos g. ir Pilėnų gatvių. Taip pat planuojama rekonstruoti Klaipėdos g. dalį Projektuotojų g. ir Savitiškio gatvių, Klaipėdos g. atkarpą tarp Žvaigždžių g. ir Projektuotojų gatvių, Projektuotojų g. dalį tarp Kniaudiškių g. ir Klaipėdos gatvių bei
Dariaus ir Girėno g. tarp Klaipėdos g. ir Statybininkų gatvių.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
