KAM Seimo pavasario sesijai teikia siūlymą keisti įstatymą ir didinti karių atlyginimus bei išmokas.
„Vienas esminių siūlymų – didinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimo koeficientus 7 procentais. Taip pat siūloma didinti karių priedo už ypatingą pareigų specifiką dydžius, už specialiąsias operacijas ir karinį rengimąsi joms – siūloma didinti priedo koeficientą nuo 0,37 iki 0,57 bazinio dydžio“, – komentuoja ministerija.
Priedus, kurie mokami už dalyvavimą lauko pratybose, siūloma padidinti nuo 0,37 iki 0,8 bazinio dydžio.
Taip pat numatyta naujų priedų:
- priedai kariams už tiesioginį Lietuvos oro erdvės stebėjimą, ginkluotės valdymą bei kontroliavimą kovinio budėjimo metu;
- priedai už tarnybinių užduočių vykdymą ilgą laiką kitoje tarnybos vietoje Lietuvos teritorijoje.
„Už tai siūloma skirti 0,11 bazinio dydžio priedą. Tokio pat dydžio priedą siūloma mokėti ir už budėjimą taikos meto užduočių vykdymo pajėgose“, – atsako ministerija.
Kiek dabar uždirba kariai?
Lietuvos kariuomenės 2024 m. IV ketvirčio duomenys rodo, kad joje dirbančių valstybės tarnautojų algos neatskaičius mokesčių Lietuvoje svyruoja nuo 2970 ir 4504 eurų per mėnesį.
Mažiausiai uždirba vyresnieji specialistai, kurių mėnesio užmokestis siekia 2970 eurus neatskaičius mokesčių.
Kiek didesni atlyginimai skiriami vyriausiojo specialisto ir patarėjo pareigas einantiems asmenims. Vyriausieji specialistai per mėnesį vidutiniškai uždirba 3680 eurų, o patarėjai 3877 eurus.
Daugiausiai iš kariuomenėje dirbančių valstybės tarnautojų uždirba vyresnieji patarėjai ir skyriaus vedėjai. Vyresniojo patarėjo alga 2024 m. IV ketvirtį siekė 4481 eurą, o skyriaus vedėjo – 4504 eurus neatskaičius mokesčių.
Tuo metu šauktiniams mokama po nuo 140 eurų iki 364 eurų per mėnesį, skelbia portalas karys.lt. Tarnybą pasirinkus savanoriškai, išmoka didinama 30 proc., o pašauktiems ar išreiškusiems pirmumo norą – 15 proc.
Kaip paaiškina KAM, karių tarnybinių atlyginimų dydžiai priklauso tik nuo turimo karinio laipsnio ir laipsnyje ištarnautų metų.
„Norint gauti aukštesnį karinį laipsnį yra vertinama tarnybos patirtis, įgyta kvalifikacija, kasmetiniuose vertinimuose pateikiamos vadovų rekomendacijos, taip pat atrankos komisijų teikiamos rekomendacijos“, – teigia KAM.
KAM duomenimis, nuo 2024 m. sausio 1 d. tarnybinis atlyginimas didėjo po 5,5 proc., taip pat tokiu pat dydžiu (5,5 proc.) buvo padidintas ir nuo šių metų sausio 1 d.
Gerinti personalo išlaikymo kariuomenėje priemones, karių tarnybos sąlygas ragino ir Valstybės kontrolė.
„Karių išlaikymas tarnyboje – svarbus veiksnys, užtikrinantis kariuomenės kovinį pajėgumą, patirtį ir profesionalumą. Ilgiau tarnybą atliekantys kariai įgyja vertingos patirties, kuri yra svarbi tiek vykdant operacijas, tiek rengiant ir mokant naujus karius. Išlaikant motyvuotus, patyrusius ir lojalius karius, stiprinamas nacionalinis saugumas, gerinama kariuomenės parengtis ir užtikrinamas ilgalaikis gynybos sistemos stabilumas“, – rašoma jos ataskaitoje.
Lietuvoje trūksta profesionalių karių
Lietuvoje trūksta kone tūkstančio profesinės tarnybos karių. Ir taip kariams dosniau pinigus dalijusi KAM sako dabar galvosianti, ką gali padaryti dar, kad kariai nenutrauktų kontraktų ir liktų kariuomenėje.
Patys kariai užsimena, kad ne tik atlyginimai nedžiugina, bet ir psichologinė atmosfera, kuri dažnai ir atbaido likti tarnyboje. O ministrai užsimena, kad reiktų daugiau karinio ugdymo moksleiviams.
Neseniai devynių mėnesių karinę tarnybą viename iš šalies dalinių baigė Dainius Popovas. Greitu metu jis stos į profesinę karo tarnybą kitame dalinyje.
„Didžiąją dalį motyvacijos sukėlė aukštą kompetenciją turintys mano vadai, kurie mokė ne tik kaip elgtis mūšio lauke, bet ir gyvenime“, – TV3 Žinioms pasakojo D. Popovas.
Kariuomenė skaičiuoja, kad profesinėje tarnyboje tarnaujančių karių skaičius per dešimtmetį padidėjo 60 procentų ir dabar vadinamųjų „karių profų“ yra daugiau nei 12 tūkstančių. Bet kariuomenei reikia bent tūkstančiu karių daugiau. O kai kuriuose daliniuose tas trūkumas labai aiškiai pastebimas.
„Tikrai matėsi, kad daug kas išeina. Ar dėl algos būdavo, kas išeidavo, kiek prisimenu, kalbėjau, kad dėl algos, dėl pačios atmosferos, dėl žmonių, dėl nesusišnekėjimo“, – pasakojo tapatybės atskleisti nenorėjęs karys.
Ką padarė ir ką dar reikia gerinti?
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė iš savo pirmtako perima galvosūkį, kaip dar labiau paskatinti daugiau jaunuolių stoti į profesinę karo tarnybą – kitaip tariant, dirbti kariuomenėje, o esančius – pasilikti pasibaigus kontraktui.
„Beveik 80 procentų priežasčių yra pataisomos. Dvylika procentų išeina dėl to, kad sukako amžius, dar keli procentai dėl kitų priežasčių – dėl tam tikrų dalykų, susijusių su jų elgesiu, sveikatos problemomis ir panašiai. Apie 80 procentų yra asmens apsisprendimas“, – TV3 Žinioms teigė D. Šakalienė.
„Teko ne vieną pasirašyti atleidimą iš tarnybos arba nepratęsimą sutarties dėl to, kad karys nusprendė pakeisti gyvenimo kryptį. Man buvo didžiulis skausmas tai daryti“, – komentavo buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Ankstesnė ministerijos vadovybė didino karių socialines garantijas, atrado pinigų naujoms išmokoms, esamas pakėlė. Atsirado priedai už pavadavimą, kompensacijos už nepavaduotus laisvadienius, papildoma išmoka už 5 tarnybos metus. Atrodo, tai priviliojo daugiau naujų profesinės tarnybos karių.
„Yra labai daug problemų išspręsta su taip pat ir karjeros galimybėmis ir taip toliau, bet mums reikia derinti, kaip su ginkluotės įsigijimu, su gynybos pramone, su greičio brigada“, – sakė D. Šakalienė.
KAM neslepia, kad kariuomenės infrastruktūra naujinama ir pildoma ne taip greit, kaip reikėtų, yra problemų dėl karjeros augimo sąlygų.
Darbas – sunkus psichologiškai
Kariai kalba ir apie kariuomenės psichologinę atmosferą – juk darbas ir taip atsakingas bei nelengvas.
„Ar tu norėtum būti kolektyve, kur iš tavęs, kaip čia pasakius, tyčiojasi, išsidirbinėja? Tuo labiau, kiek kalbėjau su pačiais vadais, kurie dabar jau nebetarnauja, yra rezerve, ar jau kitur kažkur, kažką veikia gyvenime, tai nėra vietos žmogiškoms klaidoms“, – komentavo tapatybės atskleisti nenorėjęs karys.
Ministerija žada artimu metu vykdyti karių apklausą ir aiškintis, kaip dar gali pagerinti tarnybos sąlygas. Savo ruožtu L. Kasčiūnas sako, kad karių trūkumas susijęs ir su jaunimo požiūrio ypatumais.
„Nėra taip, kad padarysi „a, b, c“ ir išspręsi problemą. Čia yra, kaip sakiau, nuo mokyklos visi dalykai. Tas toks dvasinis užsikūrimas jaunimui būti kariu“, – teigė L. Kasčiūnas.
Kitaip tariant, dar mokykloje tinkamai pasiruošę jaunuoliai drąsiau jausis ir kariuomenėje.
Tačiau kol kas įtikinti visuomenę, kad ginti valstybę ginklu yra prasminga, sekasi sunkiai. „Spinter tyrimų“ naujausiais duomenimis, savo valstybę ginti karinėmis priemonėmis svarsto ar tam yra pasiruošę vos 2 iš 10 apklaustųjų, o 6 iš 10 to net nesvarsto.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
