Jaunuolis pripažįsta, kad tai buvo paskutinis teismas JAV į kurį dar buvo galima kreiptis, tačiau jo sprendimas nuvylė, o tai reiškia, kad N. Venckienė neišvengiamai turėtų būti perduota Lietuvos teisėsaugai.
„JAV Aukščiausiasis teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl atsisakė svarstyti mano mamos skundo. Tiesiog buvo gautas atsakymas, kad skundas nebus svarstomas“, – portalui tv3.lt teigė K. Venckus.
Bijo dėl savo saugumo
K. Venckus per pokalbį su tv3.lt pripažįsta, kad iš esmės jiems net nebuvo leista teismui pateikti savų įrodymų bei išdėstyti savus argumentus:
„Turėjome galimybę tik aiškintis dėl Lietuvos vyriausybės pateiktų „įrodymų“. Teismas neatsižvelgė į vaizdo ir garso įrašus iš gegužės 17-tos, neatsižvelgė ir į Lietuvos politikų ir pareigūnų parodymus kurie liudijo, kad Lietuvos vyriausybė pateikė melagingą informaciją.“
Anot K. Venckaus, iš viso yra keturi kaltinimai dėl kurių N Venckienė galės būti teisiama Lietuvoje.
„Tai yra trukdymas antstolio veiklai, teismo sprendimo nevykdymas, nežymus sveikatos sutrikdymas ir pasipriešinimas valstybės tarnautojui. Visi kaltinimai susiję su policijos šturmu Garliavoje, 2012 m. gegužės 17 dieną“, – pabrėžė N. Venckienės sūnus.
Jaunuolis patvirtino, kad paskutinį kartą su N. Venckiene jis buvo susitikęs praėjusį penktadienį: „Mama laikosi normaliai, yra pasiruošusi tęsti kovą. Tačiau bijo dėl savo saugumo Lietuvoje.“
Pats K. Venckus neplanuoja artimiausiu metu grįžti į tėvynę, net jei jo mama ir būtų perduota Lietuvai.
„Su dabartine politine situacija, deja, nematau ateities gyvenant Lietuvoje. Bet kuriuo atveju, noriu padėkoti Lietuvos žmonėms už išreikštą palaikymą. Ir tikiuosi, kad dauguma jų ateis palaikyti mano mamos teismo posėdžiuose“, – pokalbį užbaigė K. Venckus.
Viešas K. Venckaus laiškas po to, kai JAV Aukščiausiasis teismas nusprendė išduoti N. Venckienę Lietuvai:
„Visiems Lietuvos žmonėms palaikantiems mano mamą ir senelius noriu pranešti žinią iš JAV Aukščiausio teismo. Aukščiausias teismas atsisakė svarstyti mano mamos skundą dėl pasenusio ekstradicijos įstatymo ir leido mano mamą išduoti Lietuvai. Deja Amerikos kūrėjų įsitikinimas, kad laisvė ir teisingumas yra visuotinė teisė nebuvo įvykdytas šiame sprendime. Šis sprendimas buvo teisėtas, bet ne teisingas.
Nuo pat ekstradicijos pradžios 2018 m., susidūrėme su ekstradicijos įstatymo spragomis. Ir nors dauguma teisėjų sutiko, kad ne tik Lietuvos kaltinimai atrodo politiškai motyvuoti, bet ir, kad ekstradicijos įstatymas turi rimtų spragų, tačiau jie vis tiek sutiko išduoti mano mamą Lietuvai. Daugelis įrodymų kuriuos norėjome pateikti nebuvo priimti, ir turėjome galimybę tik aiškintis dėl Lietuvos vyriausybės pateiktų „įrodymų“. Tokių įrodymų kaip Lietuvos prokurorų liudijimai, kad mano mama „nuo 2012 m. slapstėsi“ nors tuo laikotarpiu ji ne tik dalyvavo Seimo rinkimuose, bet ir buvo išrinkta į Parlamentą. „Kaltinamosios atpažinimo“ spektaklį atlikusių Černiausko ir Vaicekauskienės parodymai. Ir kitų teisėtvarkos „žvaigždžių“ parodymai.
Ir nors nuo pat pradžių atrodė, kad apsiginti nebeįmanoma, iš 39 kaltinimų, liko tik keturi. Ir nors tikėtina, kad artimu metu mano mama bus parvežta į Lietuvą, kova tikrai nėra baigta. Amerikos politikai kurie viešai ar ne viešai dalyvavo padedant mano mamai, planuoja stebėti įvykius Lietuvoje. Juos stebės ir Amerikos žurnalistai, kurie įvertins ar Lietuvos pareigūnų veiksmai yra teisėti.
Todėl prašau Lietuvos žmonių vienytis, rinktis į protesto akcijas, dalyvauti teismo posėdžiuose. Prašau Jūsų nebijoti išreikšti savo nuomonę. Lietuvos valdžiai yra nesunku užtildyti vieną žmogų, tačiau jie nenutildys šimtų ir tūkstančių.“
Bėglės istorija
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Seimas N. Venckienės mandatą panaikino 2014 metų birželį. Jai Lietuvos teisėsauga pateikė kaltinimus dėl to, jog ji nevykdė teismo sprendimo perduoti brolio Drąsiaus Kedžio dukrą mergaitės motinai Laimutei Stankunaitei, taip pat dėl trukdymo antstolei, pasipriešinimo policijai.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 2017 metų spalį rašėme apie tai, jog JAV Teisingumo departamentas dar 2015-ųjų pabaigoje priėmė Lietuvos prašymą dėl N. Venckienės ekstradicijos ir pripažino jį vykdytinu.
„Ir tai parodo, kad Lietuva padarė savo darbą. Tikiuosi, kad Amerikos teisėsauga irgi daro savo darbą ir ieško. Tas terminas – labai sudėtinga pasakyti, ar šį, ar kitą mėnesį, ar kitais metais. Mes negalime nei Jungtinių Amerikos Valstijų, nei kitų šalių teisėsaugos spartinti.
Pareiškimas priimtas, mes tiesiog esame laukimo stadijoje. Bandyti perimti kitos valstybės darbą, patiems ieškoti, vietą nustatinėti, būtų mažų mažiausiai nekorektiška“, – tuomet sakė prokuroras E. Pašilis.
Iš pradžių N.Venckienei mėginta įteikti šaukimą, buvo parengti įtarimai. Po to už akių skirtas suėmimas, paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis, o paskui kreiptasi ir į JAV.
N. Venckienei norima pateikti kaltinimus dėl to, kad ji nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti brolio dukrą motinai L.Stankūnaitei, trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
