Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Kauno rajone, Radikiuose, nusidriekė ledinis pylimas. Tiesa, ne upė jį čia suformavo, o sunkioji technika, kuri išlaužė Neries pakrantės ledus ir į vieną vietą sukrovė ledo gabalus. Tikimasi, kad jeigu prasidėtų potvynis, pylimas sulaikytų ir ledo lytis, ir plūstantį vandenį.
Dar ekskavatoriai kaušu atlaužia ledo luitus ir krauna juos krante. Esą taip didėja upės pralaidumas. Kauno rajono savivaldybė imasi tokių priemonių ir eksperimentų, kad sumažintų gresiančio potvynio riziką.
Vis dėlto, Radikių gyventojai baiminasi, kad net ir tokia priemonė gali nesustabdyti motinos gamtos – ir vanduo vis tiek užlies jų kiemus.
„Ką tu prisiruoši? Smėlio maišų apdėsi aplink rūsį? Kur juos dėti?“ – klausia Radikių gyventoja Virginija.
Kai kuriems gyventojams tai – jau ne pirmas potvynis
Gyventojai nuogąstauja, kad čia namai ir gatvės tvinsta jau ne pirmą kartą – yra patyrę ir skaudžių nuostolių.
„Pirmam aukšte reikėjo remontą padaryti, visus baldus pakeisti – viską iš pagrindų. Visus daiktus iš rūsio išnešėm, nieko jau ten neliko, iš pirmo aukšto, kas įmanoma, keliam į antrą aukštą“, – pasakoja kaimo gyventoja Vaida.
Potvyniui ruošiasi ir prie Minijos upės įsikūrę Priekulės gyventojai. Gyventojai jau susilaukė ir skambučių iš seniūnijos.
„Davė man telefonus, jeigu bėda – skambinti, nepalieka likimo valiai. Dabar pasiruošusi malkas sukelti, vaikai jau sutvarkę atvažiavę, nes aš mažai vaikštau“, – pasakoja Priekulės gyventoja Irena.
Didžiausią pavojų šiemet specialistai prognozuoja Kauno ir Kėdainių regionams. O pavojingiausia upė – Neris, mat joje ledų grūstys gali susidaryti net 10 vietų. Potvyniui šiemet turi nusiteikti ir Vilniaus regiono gyventojai, Druskininkai, Birštonas.
Visgi didžiausia grėsmė – Pamario kraštui. Specialistai pastebi, kad potvynio pavojų šiemet kelia ir Šventoji bei Nevėžis. Tad laukų užliejimo gali sulaukti ir Panevėžio, Ukmergės bei Jonavos krašto gyventojai.
Hirdologai sako, kad prognozės nėra labai gąsdinančios
Rekordinis užfiksuotas potvynis, pasak hidrologų, buvo Vilniuje prieš kiek mažiau nei šimtą metų. Tąkart, 1931 m. balandį, Neries lygis pakilo kiek daugiau nei 8 metrais, apsėmė net Katedros aikštę. O hidrologai skaičiuoja, kad paskutinį kartą toks stiprus potvynis, kaip šis artėjantis, Lietuvą užklupo prieš 10 metų.
„Vandens atsargos sniege yra padidėjusios, jos viršija normą bent pusę karto. Susidarius ledų sangrūdoms, vandens lygis gali kilti labai sparčiai ir gali kilti iki dviejų metrų ir daugiau.“, – komentuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovė Janina Stankevič.
„Šioje vietoje labai svarbu, kad savivalda gautų savalaikę informaciją, dalintųsi informacija dėl trūkstamų resursų, tuos trūkstamus resursus bandytume kompensuoti valstybės, institucijų sąskaita“, – teigia Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tikina, kad įvairi technika bei įranga jau dislokuota Šilutėje, Pagėgiuose, Klaipėdoje. Taip pat ugniagesiai pasiruošę teikti pagalbą – iškeldintų gyventojus iš užlietų teritorijų, perpumpuotų vandenį iš pastatų.
„Esam pasirengę naudoti katerius, valtis, turime ir tam tikrą specialiąją įrangą, kuria galime transportuoti asmenis, įrangą ar kitas priemones, net ir esant ledui bei sniegui“, – komentuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.
Stebintys situaciją hidrologai tikina, kad prognozės dėl potvynio nėra labai gąsdinančios.
„Pagal dabartinius skaičiavimus, ledonešio prognozė numatoma vasario 28 dienai, tačiau jeigu vandens lygis nekils sparčiau – ledonešis neprasidės“, – sako J. Stankevič.
Hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad lokalūs potvyniai būtų kovo viduryje. O ugniagesiai gelbėtojai situaciją ragina sekti ir naudotis „LT72“ programėle.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
