Tad abipus kranto budės sunkiasvorė technika, kuri, esant poreikiui, traiškys ledų sangrūdas.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Kauno rajono Radikių gyventojai viliasi, kad potvynis jų namus aplenks, bet ruošiasi ir blogiausiam atvejui, jei tektų evakuotis.
„Ką pajėgiu, tai išsinešu, bet baldų tai nepajėgiu išsinešti. Baimė tai tikrai didelė“, – pasakoja Radikių gyventoja Genovaitė.
„Planas yra mašinas išvaryti prieš visą atšilimą, iš garažo, kas vertinga – viskas susikelta į viršų, ir ruošiamės tą krepšelį. Jau yra suruoštos kai kurios kuprinės“, – prideda Radikių gyventojas Remigijus.
Ruošiasi tam, ką teko išgyventi 2010 m.
Išgyvenusieji 2010 m. potvynį pamena siaubą, kurį teko patirti – staigiai patvinusi upė užliejo namus, pražudė gyvūnus, išplukdė iš kiemų daiktus. Gyventojai vis eina į pakrantę patikrinti, ar Neris dar nesiruošia šėlioti.
„Su mašinom atvažiuoja, prie miško pasilieka ir kursuoja žmonės. Tikrina“, – pasakoja Remigijus.
Kelis kartus per savaitę ten atvyksta ir ugniagesiai, kad savo akimis įsitikintų, kokia padėtis. Prieš 16 metų gelbstint potvynio siaubiamus kaimus prireikė kone visų Kauno ugniagesių pajėgų.
„Tuo metu buvo pavojinga, gyventojų namai buvo apsemti labais stipriai, kai kurie gyventojai buvo valties pagalba iškėlinėjami net iš antro aukšto langų, buvo toks vandens kiekis, kad su gelbėjimo valtimi buvo galima plaukioti virš tvorų“, – prisimena Pajėgų valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Rimvydas Paulauskas.
Ugniagesiai pastebi, kad Neryje vis daugėja ledų sangrūdų. Bet kol laikosi gan stiprus šaltis potvynio grėsmės, pasak hidrologų, nėra. O poros dienų atšilimas didesnės įtakos esą neturės, nes po to vėl spustels šaltukas
„Ledo lytus kaupiasi, aukštis po truputį didėja, mes vykdome nuolatinį stebėjimą ir liniuotės yra sudėtos. Šiai dienai nėra didelių grėsmių, kol kas vyksta stabiliai“, – teigia R. Paulauskas.
Potvynis gresia ir Kauno miestui?
Potvynio grėsmei ruošiasi ne tik Kauno rajonas, bet ir miestas. Ten dėl statomų net kelių tiltų vienu metu gerokai susiaurėjusios upių vagos, susiformavęs tarsi butelio kaklelis ir Neryje, ir Nemune. Kauno valdžia pripažįsta, esą nerimo yra ypač dėl Kėdainių tilto, kad ledonešis niekais nepaverstų nuveiktų darbų. Tad imamasi atsargumo priemonių.
„Abejose kranto pusėse stovės speciali technika, t. y. ilgastrėliai ekskavatoriai su kiaurą parą budinčiu darbuotoju, kuri, reikalui esant, galėtų šalinti ledų sangrūdas ir užtikrinti vandens pralaidumą“, – komentuoja Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Nors ties statybviete upės vaga gili, o ir laikinos konstrukcijos esą atsparios, Kauno savivaldybė sako suderinusi ir papildomą pagalbą.
Vidaus reikalų ministras sako, kad pasirengimas galimam potvyniui vyksta gan intensyviai.
„Papildomai dėl evakavimo kalbamės kaip planai galėtų atrodyti, kas darytų tuos veiksmus, gal ant popieriaus, bet juos reikia apžaisti, apgalvoti, kokių turim resursų, koordinacija tarp skirtingų tarnybų“, – sako ministras Vladislavas Kondratovičius.
Esant ekstremaliai situacijai įsijungtų įvairių tarnybų pareigūnai ne tik iš artimiausių vietovių, bet ir aplinkinių savivaldybių.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
