Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Dvi kaimynės stebėjo, kaip kariai ir darbininkai tempė smėlio maišus į jų kiemus ir krovė prie garažų vartų, uždengė ir prie pamatų esančius langelius. Jei kils potvynis, tokios barikados bent kažkiek sulaikys į pastatų vidų plūstantį vandenį.
„Kruopų turiu, cukraus, miltų, turiu kameroje mėsos, gal neskęs...“ – sakė Radikių gyventoja Nijolė
„Radikiuose yra 11 šeimų, pažeidžiamų socialiai, kurioms reikia pagalbos, tai senyvo amžiaus žmonės, nusprendėme pagelbėti su smėlio maišais, pasikvietėme kariškius – tai langus, duris užsandarinsime“, – aiškino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris.
Gyventojai nerimauja dėl potvynio pavasarį
Moterys dar pamena, kaip Neris 2010-aisiais kovo 22 dienos naktį akimirksniu užtvindė Radikius, tad šio pavasario laukia neramiai.
„Buvo tada du metrai, o gal dabar trys pakils. – Tikėkimės, kad ne... – Valtys plaukioja, kaip gražu, Venecija...“ – kalbėjo Radikių gyventojos Nijolės.
Pajuokaudamos jos ir pačios ruošėsi – kėlė kuo aukščiau įvairius daiktus.
„Chaose gyvenu, patys matote, viskas sukelta, normalių namų nėra kol kas. Čia komoda sudėta, čia sekcija, čia kampas – ant tų spintelių, kaip bus, taip bus“, – pasakojo Radikių gyventoja Nijolė.
Gyventojai pamena, kiek žalos aną kartą Neris pridarė, kai kuriems, kad išsigelbėtų, pro langus teko ropštis.
„Baisu buvo, atsikeliame ryte, nesupratau, mirguliuoja, galvojau, kad sniegas, pasižiūriu – raibuliuoja vanduo, čia visur buvo apsemta – mes per langą išlipome“, – sakė Nijolė.
Turtą bando apsaugoti ir kiti gyventojai.
„Keli į viršų, kad vanduo nepasiektų, o namų sienų neapsaugosi. Dar kažkaip mašiną spėt išsivaryti, jei pamatysi ir išsiveši ant kalno“, – kalbėjo Radikių gyventojas Tomas.
Kauno rajono savivaldybė gyventojams ne tik smėlio maišus veža ir ragina pačius statyti barikadas, pačioje pavojingiausioje vietoje prie Neries įrengė ir milžinišką pylimą.
„Yra supilta 200 tonų smėlio, tai tikimės, kad šioje žemiausioje vietoje sumažinsime vandens ir ledų prasiveržimą į Radikių kaimą“, – aiškino M. Rikteris.
Dalis gyventojų atsisakė savivaldybės pagalbos
Norėjo suformuoti dar vieną tokį pylimą, bet paradoksas, susidūrė su dalies gyventojų priešprieša.
„Radikių kaimo vienoje iš žemiausių vietų gavome raštiškus gyventojų atsisakymus, kurie nesutinka, kad būtų tokio tipo pylimas įrengtas, nors jis laikinas, žalos nepadarytų, bet jie raštu neleido mums į savo valdą patekti. Argumentavo, kad jų žemės valda, kad sunki technika ištryps ją, mes sakėme sutvarkysime, nes mums svarbus saugumas visų gyventojų“, – sakė M. Rikteris.
Savivaldybė aukščiausiose vietose įrengė ir specialias evakuacijos vietas, kad ištikus nelaimei gyventojai žinotų, kur rinktis.
„Čia bus savivaldybės transportas, kuris į kolektyvinės apsaugos statinius iš čia išveš. Mes tokių vietų esame įrengę 18 per visas rizikos potvynio zonas“, – kalbėjo Kauno rajono Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ramūnas Kemzūra.
Teritoriją vis žvalgo ir ugniagesiai, kuriems potvynio atveju teks rizikingiausia užduotis – gelbėti namuose įkalintus gyventojus.
„Mūsų pagrindinis darbas bus žmonių ir jų turto gelbėjimas, tai yra pajėgos pasiruošusios, gelbėjimo valtys ir žmonės pasiruošę ir narai budi apvalią parą pasiruošę“, – minėjo ugniagesys Rimvydas Paulauskas.
Pasak hidrologų, dabar užšalusi beveik visa Neris, likę tik menkos properšos. Kol spaudžia keliolikos laipsnių šaltis – grėsmingų atlydžio ir potvynio ženklų nematyti, situacijos esą nepablogins ir prognozuojamas laikinas poros laipsnių atšilimas.
„Manome, kad tokio menko atšilimo neužtektų, kad ar tai pajudėtų ledai, ar pakiltų staigiai vandens lygis, tad reikia laukti stipresnio atšilimo“, – sakė hidrologas Raimundas Baublys.
Vien Kauno rajone į potvynio rizikos zoną patenka 22 gyvenvietės.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
