Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Ant galinių kojų pasistiebęs bebras atsikando medžio šakelės ir ją čia pat sudorojo. Ir aštriadantis taip puotavo ne kur miško pelkės pakrašty, o pačiame Kauno centre, Nemuno saloje.
Užkandžiaujantį upinį bebrą visai šalia judraus Karaliaus Mindaugo prospekto įamžino Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojai, fotografavę Nemune plaukiojančias antis.
„Mano kolegos sako, befotografuojant išniro bebras, net staigmena buvo, kaip čia žiemos metu ant ledo užsiropštė ir bandė pagauti šakutes, pasimaitinti“, – teigė Tado Ivanausko zoologijos muziejaus kuratorius Vaclovas Gedminas.
Bebrą pamatyti ant ledo – retenybė
Ir nustebti tikrai yra ko, mat nors šie didžiausi Lietuvos graužikai aktyvūs ištisus metus, žiemą išvysti juos ant ledo ir dar taip intensyviai bekramsnojant – retenybė. O ir dienomis bebrai dažniausiai slepiasi, maisto ieško ar užtvanką stato daugiau naktimis.
„Jie žiemai susikaupia atsargų net iki 5-6 kubų medžio storesnių iki 5 cm storio po vandeniu ir maitinasi – turi savo urvus, savo guolį“, – pasakojo V. Gedminas.
Specialistai pasakoja, kad nors šia Nemuno pakrante vaikštinėja dažnai – bebrą ten mato pirmą kartą. Bebras buvo taip užsiėmęs pietumis, kad net smalsūs praeiviai jo netrikdė.
„Į žmones nelabai reagavo, tai keista, nes bebras atsargus gyvūnas, jei žmogus pasirodo, jis neria po vandeniu į savo urvus, slepiasi“, – tikino V. Gedminas.
Kauniečių bebras nenustebino
Matyt, išalkusiam gyvūnui prikimšti pilvą šį kartą buvo svarbiau nei slėptis. Tad štai krante likę bebro buvimo įrodymai – apgraužti medeliai. Praeiviai šioje vietoje bebrų taip pat nėra regėję, nors laukiniai gyvūnai miestuose jau nieko nestebina:
„Ne tik bebrai ir stirnos, ir lapės. Nemačiau čia bebro, bet Neries pakrantėje teko matyti pagraužtų medžių.“
„Reikia kažkur graužt. Čia jų gal namai kažkur buvo, tai atsiima savo.“
„Nematau nieko nuostabaus, medžių čia yra, gyvūnas judrus. – Pats nematėt praeinant? – Būtent čia tikrai ne. Migruojantis gyvūnas yra, nenuostabu, kad praplaukt gali, išlipt į krantą.“
V. Gedminas spėja, kad šis bebras priklydėlis ir čia nuolat negyvena, mat per mažai jo racionui tinkamos augmenijos. O štai kitame Nemuno krante, įtaria, bebrai yra įsirengę buveinę, ten daugiau jų mėgiamų augalų, tik štai taip viešai išlindusių niekad nepastebėjo.
„Matai arba plaukia šnervės išlindusios, bangas sudaro, gal bus 20 metrų pločio augmenijos ir padaryti tokie takai – šliužės“, – tikino Tado Ivanausko zoologijos muziejaus kuratorius V. Gedminas.
Šiemet gyventojai ir Vilniuje medžio šakas ties properša griaužiantį aštriadantį užfiksavo. Spėja, kad tai – jauniklis. O kitas mielas vaizdelis – iš Vokietijos. Per didžiausią pusnį braunasi bebras, dantyse įsikandęs pluoštą medžio šakų lyg gėlių puokštę.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.

