Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Moteris Vilniaus centre drąsiai žengia ant užšalusios Neries. Pasiekusi upės vidurį, padaro kelias nuotraukas ir grįžta atgal. Šiųmečiai šalčiai lede įkalino ištisus kilometrus Lietuvos upių, taip pat ir per sostinę tekančią Nerį. Žmonės dalijasi vaizdais, kaip savaitgalį ant užšalusios upės ramiausiai vaikščiojo būreliai vilniečių.
„Upė visada teka. Tas vanduo po ledu ardo tą visą ledą ir tikrai atsiranda properšų ir nerekomenduojame niekada ant upių lipti“, – komentavo Hidrometeorologijos tarnybos hidrologas Gediminas Sližys.
„Netgi vienos paros metu, gali ypatingai dideli pokyčiai įvykti, kai, atrodo, yra ledas, po kelių valandų tas ledas gali būti užlietas vandeniu“, – pridūrė Vilniaus ugniagesių 2-os komandos viršininkas Matas Dainoras.
Ne visose vandens telkinių vietose ledo storis vienodas
Nepaisant didžiulių šalčių, kurie siekė ir 30 laipsnių, kai kuriose upės vietose ledo danga gali nesiekti nė piršto storio. Tai reiškia, kad žmogus gali apsigauti, užlipti ant ledo ir jame prasmegti.
„Kai upė daro vingį, ties ta vieta dažniausiai atsiranda tos properšos, kadangi esant didesniam vandens greičiui šioj vietoj susidaro ta neužšąlanti teritorija, pavadinkim taip“, – pasakojo G. Sližys.
Hidrologo minimos properšos jau aiškiai matomos ir Neries vingiuose ties Vilniaus Žvėryno rajonu. Valakampiuose, kur upės vaga tiesi, ledas daugiau mažiau lygus ir tvirtas. Tačiau abiejose vietose žmonės vaikščiojo gana drąsiai – tai rodo palikti jų pėdsakai ant sniego.
„Apgaulingas gali atrodyti, gali būti sušalęs su oru, su oro tarpais. Gali atsirasti properšų ties viduriu, ir tikrai nėra tų tokių saugių vietų“, – tikino Hidrometeorologijos tarnybos hidrologas.
Vilnietis Pavelas dairosi į stipriai užšalusią Nerį prie Verkių – ledo storis daro įspūdį, juo labiau ir patirties turėjo vaikystėje einant per užšalusias upes. Žengia pirmuosius žingsnius, bet suka atgal į krantą:
„Žinokite, aš irgi mėgstu. Prisimenu laikus iš vaikystės, kaip pats į mokyklą vaikščiojau pėsčiomis, nes buvo patogiau, negu važiuoti per tiltą aplinkui. Nežinau, tiesą sakant, nelabai pasitikiu, kad tas ledas bus pakankamai stiprus. Be to, upė visad yra upė.“
Ne visi kreipia dėmesį į įspėjimus geriau neiti ant ledo
Tačiau įspėjimai kai kuriems miestiečiams – nė motais. Štai Užupyje, ant užšalusios Vilnelės, keli vyrukai pračiuožė pačiūžomis. Sostinės medikai sako kol kas nesulaukę iš vandens telkinių ištrauktų žmonių. Tačiau ugniagesiai iš vandens telkinių šiemet traukė skenduolių.
„Ant ledo turime šiais metais penkis žuvusius. Paprašysiu mąstyti blaiviai, nedaryti tokių drastiškų pramogų ant ledo“, – sakė M. Dainoras.
Vis dėlto yra pavyzdžių, kai ant upės ledo ne taip pavojinga. Šiaurės Norvegijoje ant upės ledo paslydo ir nebegalėjo pasikelti trys elnių patelės. Ledas vis dar laikėsi, ir trys darbininkai nusprendė padėti gyvūnams persikelti į kitą krantą. Sėkmingai pasibaigusį vyrų žygdarbį teigiamai įvertino ir Norvegijos, ir Lietuvos internautai. Ugniagesiai sutinka, kad įmanoma saugiai užlipti ant ledo, tačiau tai reikia daryti viską įvertinus.
„Vis tik reikėtų lipti ant tų vandens telkinių, kurie yra pažįstami“, – tvirtino M. Dainoras.
Kitas svarbus momentas – ledo spalva.
„Reikėtų nusivalyti sniegą, ir jeigu yra tamsus ledas – yra laikomas tvirtu ledu“, – patarė Hidrometeorologijos tarnybos hidrologas.
Nors temperatūra pastarosiomis dienomis šiek tiek pakils, kuklesnis šaltukas reikšmingai neturėtų pakeisti ledo storių vandens telkiniuose.
„Ledo dangos storiai ežeruose – nuo 15 iki 40 centimetrų. Kuršių mariose ties Vente yra nuo 20 iki 40, ties Nida – 45 centimetrai, Kauno mariose – nuo 15 iki 20 centimetrų“, – apibendrino G. Sližys.
Kad išlaikytų žmogų, ledo storis mažiausiai turi būti septyni centimetrai. Tačiau upėse dėl sumažėjusio šaltuko situacija gali pasidaryti dar apgaulingesnė.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
