Kurioms teritorijoms potvynio grėsmė yra didžiausia „Žinių radijo“ laidoje pasakojo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Kauno rajono savivaldybės administracija.
Nauja potvynių rizikos zona
Kokia šiuo metu reali situacija Kauno rajone dėl galimo potvynio?
M. Rikteris: Šiai dienai situacija yra nepakitusi. Tiek Neries, tiek Nemuno upės yra užšalusios. Taip pat informavo mus hidrometeorologai, kad atsirado dar viena nauja vieta potvynio rizikos žemėlapyje: Nevėžio upėje, ties Kaniūkų kaimu. Ten daugiau laukai, žemės ūkio teritorija, kur nėra arti gyventojų.
Kaip ir minėjau, toliau išlieka potvynio grėsmė ir pastebimas vandens lygio kilimas Neries upėje, ties Jonava. Šiuo metu vandens lygis yra didžiausias nuo sausio mėnesio, kai intensyviai pradėjome stebėti vandens lygio kitimą.
Jūs įvardinote kelias vietoves / teritorijos. Ar tai yra viskas? Šios teritorijos, vietovės, seniūnijos, gyvenvietės gali susidurti su didžiausia rizika potvynio metu?
M. Rikteris: Mes savo ekstremalių operacijų centre esame pasitvirtinę tris rizikos zonas. Didžiausia rizika kyla arba pirmoji rizikos zona apima Domeikavos, Lapių ir Karmėlavos seniūnijas. Antroji rizikos zona: mūsų visos seniūnijos, išsidėsčiusios prie Nemuno.
Trečioji, naujoji zona atsirado Nevėžio upėje, ties Kaniūkų kaimų, Babtų seniūnijoje. Tai turime tris rizikos zonas. Kaip ankstesni metai parodė, buvo įvairių, skaudžių įvykių. Didžiausia rizika išlieka būtent prie Neries upės: Radikių, Drąseikių ir Naujasodžio kaimų gyvenamosioms teritorijoms.
Ar šių seniūnijų gyventojai jau buvo informuoti apie gresiantį pavojų? Kaip vyksta komunikacija su gyventojais?
M. Rikteris: Taip, kadangi žinome, kad ta rizika atsiranda pavasarį, tai nuo šių metų pradžios informavome apie tai savo socialiniuose tinkluose. Taip pat pagaminome lankstinukus su būtiniausia informacija gyventojams. Jie pasiekė kiekvieną iš gyventojų, kurie įsikūrę prie potvynio rizikos zonos. Gyventojai apie tai buvo informuoti žodžiu, bendraujant su jais, per socialinę erdvę ir įteikiant lankstinukus, kad pasiektų informacija juos visais įmanomais būdais.
Kaip apsisaugoti nuo potvynių?
Kokių veiksmų reikėtų imtis potvynio rizikos zonose gyvenantiems, pavyzdžiui, Pakaunės gyventojams, jau šiandien, kad būtų galima maksimaliai amortizuoti žalą, kuri planuojama?
M. Rikteris: Gyventojai, kurie įsikūrė anksčiau, yra pragyvenę ne vieną potvynį ir jiems yra geriau žinomi tie veiksmai. Naujokams tai yra nauja patirtis. Labai svarbu apsaugoti savo turtą, dokumentus. Gyventojai turėtų perkelti juos iš rūsių ir pirmo aukšto į antrą, jeigu yra tokia galimybė. Jeigu nėra, galbūt išvežti pas giminaičius ar artimuosius.
Paprasčiausiai, apsaugoti savo brangiausią turtą visomis priemonėmis, kurios šiai dienai yra galimos. Brangesnį turtą, automobilius ar dar kažką, palikti ne rūsiuose, ne garažuose, o išvaryti į gatvę, šiek tiek aukščiau, kur galimas potvynis nepasiektų.
Kaip patys gyventojai turėtų saugotis? Jūs apie turtą kalbėjote, bet kaip reikėtų saugoti savo gyvybę?
M. Rikteris: Išlikti budriems. Taip pat turėti neperšlampamą aprangą, guminius, avalynę pasiruošti, pasidėti ją prie durų. Jeigu yra galimybė, gyventojai turi įsigyti valtį, plaustą ar dar kažkokią neskęstančią priemonę, kuri kritinėje situacijoje padėtų išsilaikyti virš vandens. Pagrindinės yra šios priemonės – išlikti budriems ir turėti reikiamas priemones jau paruoštas prie durų.
Kokių konkrečių veiksmų jau ėmėsi ar ruošiasi imtis Kauno rajono savivaldybė, jūsų kolegos ir atsakingi asmenys?
M. Rikteris: Mūsų komanda yra parengusi būtent gyventojų evakavimo planą. Turime nusimatę iš visų vietovių, potvynių rizikos zonose, kuriose gyvena žmonės, evakavimo kryptis. Ta informacija yra paskleista žmonėms. Mūsų visos tarnybos budi ir yra pasiruošusios gyventojams padėti pasiekti saugias vietas. Esame atlikę paruošiamuosius darbus, turime reikiamą autobusų ir patalpų kiekį, kurios yra aprūpintos būtiniausioms priemonėmis: maistu, medikamentais, geriamuoju vandeniu.
Kol bus ta kritinė situacija, gyventojai mūsų įrengtose patalpose galės jaustis saugiai. Taip pat nepamiršome gyventojų augintinių, gyvūnų. Yra sudarytos sutartys tiek su įmonėmis, kurios galėtų laikinai juos pagloboti ir užsiimti jų priežiūrą. Esame pasiruošę ir tam. Taip pat toliau intensyviai ieškosime kitų priemonių, kurios galėtų sumažinti tą potvynio riziką.
Kreipėmės į aplinkos apsaugos departamentą dėl priemonių, kurios yra leistinos, kurias būtų galima naudoti vandenyje ir kuriomis mažintume ledų sangrūdas. Tai yra nuo durpių barstymo iki ledo sprogdinimo. Kol kas atsakymo dar neturime, bet yra dar šiek tiek laiko. Gavę atsakymus galėsime imtis dar papildomų priemonių dėl potvynių rizikos sumažinimo.
Kiek žmonių gyvena rizikos zonoje?
Galbūt jau skaičiavote, kiek žmonių turėtų palikti namus, jei vis dėlto prasidėtų potvynis?
M. Rikteris: Kalbant apie bendrą gyventojų skaičių, kurie patenka į potvynio rizikos teritoriją, tai tokių gyventojų turime 2,5 tūkst. eurų. Pirmos rizikos zonos gyventojų skaičius yra mažesnis – apie 700 gyventojų, kur potvynio rizika yra didžiausia. Šiai dienai skaičiai tokie. Esame identifikavę ir socialiai pažeidžiamus asmenis, kuriems galbūt reikėtų patekti į gydymo įstaigas, o gal yra gulintys ligoninėje. Esame identifikavę visus šiuos asmenis ir prireikus pagalbos, mes ją jiems tikrai suteiksime.
Ši gamtos stichija, greičiausiai, palies ne tik Kauno rajoną. Mes čia turėtumėme kalbėti ir apie kitas apskritis. Ar bendradarbiaujate su kitomis savivaldybėmis? Galbūt bendrai koordinuojate veiksmus ir kartu dėliojate planus?
M. Rikteris: Taip, kadangi mes pirmieji šia situacija susirūpinome. Išgirdo ir aplinkinės savivaldybės, kurios iki tol pakankamai ramiai visą šitą situaciją stebėjo iš šalies. Sureagavo ir kitų savivaldybių civilinės saugos specialistai. Kreipėsi į mus, dalyvavo mūsų posėdžiuose, šiek tiek išgirdo tos informacijos, pasidalinome jau atliktais namų darbais. Jiems irgi tai buvo gera pamoka pasižiūrėti, kur jie dar gali pasistiprinti.
Mes kėlėme nuo pat pradžių šitą klausimą: tai nėra vienos savivaldybės klausimas. Tai yra ir Lietuvos mastu. Esame išgirsti. Praeitą penktadienį Nacionalinis krizių valdymo centras (toliau NKVC) suorganizavo pasitarimą tarp visų savivaldybių, kurios yra įsikūrusios prie upių, kuriose yra rizika dėl potvynių. Tai turėjome pirmą tokį aukštesnio lygio susitikimą.
Ko galima pasimokyti iš anksčiau?
Prisimenate 2021 metų ar dar vėlesnį, 2010 metų, potvynius? Kokias pamokas Kauno rajonas išmoko iš minėtų potvynių?
M. Rikteris: Pagrindinės pamokos yra tokios, kai dar 11 val. vakaro jokių potvynio ženklų nebuvo, o 2 val. nakties – pas gyventojus vanduo iki durų slenksčių. Labai svarbu yra tinkamu laiku užfiksuoti tą vandens kilimą. Šiuo metu mes įrenginėjame papildomą vandens stebėjimo stotelę, kurioje galime gyvai matyti, kaip keičiasi vandens lygis. Įrengtos kameros. Visa tai susieta su Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnyba, kuri gavus informaciją dėl vandens lygio kilimo, išsiunčia pranešimus gyventojams.
Taip pat tose vietovėse yra įrengtos garsinės sirenos, kurios nakties metu galėtų gyventojus, kurie negirdi telefonų, pranešimų, pabudinti. Ta evakuacija galėtų prasidėti anksčiau ir būtų mažesni potvynio nuostoliai. Žinoma, pylimai irgi galėtų apsaugoti gyventojus.
Ne paslaptis, kad buvome suprojektavę pylimą vienoje iš gyvenviečių, bet pasipriešinus gyventojams, jų nenorėjimas, kad užstotų gražų gamtovaizdį, tas pylimas buvo neįrengtas. Tos pamokos išmoktos, bet ne viskas priklauso nuo mūsų kaip savivaldybės. Gyventojai šioje vietoje taip pat dalyvauja sprendimų priėmimuose.
Kasmet vidutiniškai pasaulyje dėl potvynių žūsta beveik 7000 žmonių. Gyvenantiems šalia upės potvynio rizika yra didesnė. Nors upės vis dar yra užšalusios, potvyniams reikėtų pradėti ruoštis jau dabar. Sužinokite, ar jūsų teritorija patenką į rizikos žemėlapį.
Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapį galite rasti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
