Valstybės kontrolė atliko 3 iš 32 skaitmeninės transformacijos komponento projektų vertinimus. Pirmasis – susijęs su kompetencijų centro sukūrimu, o kiti – su lietuvių kalbos technologinių išteklių sukūrimu.
Audito institucijos teigimu, 2024 m. gruodį dar nebuvo paskelbta dalis kompetencijų centro remonto darbų viešųjų pirkimų dėl ilgesnio nei planuota techninių projektų parengimo.
„Siekiant darbus atlikti iki mokėjimo prašymo pateikimo EK termino, viešieji pirkimai turėtų būti pradėti iki 2025-01-31. Pirkimas dėl patalpų, adresu Saulėtekio al. 11, Vilnius, remonto darbų paskelbtas 2024-11-05. Tačiau pirkimas dėl patalpų, adresu Studentų g. 48A, Kaunas, remonto darbų iki 2024-12-10 nebuvo pradėtas, techninis projektas rengiamas“, – Eltai komentavo Valstybės kontrolė.
„Projektas pradėtas įgyvendinti vėliau, nei planuota dėl užtrukusio proceso rengiant su strateginiu valdymu susijusius dokumentus (plėtros programos, pažangos priemonių aprašai), projekto finansavimo sąlygų aprašą“, – aiškina audito institucija.
Tuo tarpu iš 16 projektų, susijusių su lietuvių kalbos technologinių išteklių sukūrimu, dar 2024 m. rugsėjį nebuvo sudarytos 6 projektų sutartys. Valstybės kontrolė įžvelgia riziką dėl šių projektų įgyvendinimo iki nustatytų terminų.
„Projektų įgyvendinimo planai (PĮP) pateikti CPVA 2024 m. spalio mėn. viduryje, tačiau likusio 20,5 mėn. laiko iki rodiklio pasiekimo termino (2026 m. II ketv.) gali nepakakti projektams įgyvendinti“, – nurodė Valstybės kontrolė.
Centrinei projektų valdymo agentūra (CPVA) Eltą informavo, jog 14 projektų, finansuojamų „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšomis, yra laikomi rizikingais, o jų vertė siekia kiek daugiau nei 100 mln. eurų. Dalyje šių projektų vis dar nėra paskelbti viešieji pirkimai.
„Projektai labai skirtingi vertinant jų įgyvendinimo pažangą. Dalyje iš minėtų rizikingų projektų viešieji pirkimai jau vyksta, dalyje projektų viešieji pirkimai nepaskelbti, kai kuriuose projektuose viešuosius pirkimus planuojama skelbti artimiausiu metu“, – teigė CPVA Skaitmeninių sprendimų projektų skyriaus vadovė Laura Neliupšytė.
Ekspertas: procedūros vėluoja dėl komunikacijos trūkumo
Viešųjų pirkimų teisės specialisto Deivido Soloveičiko teigimu, viešųjų pirkimų bei projektų parengimo procesai gali užtrukti dėl įvairių priežasčių – tinkamo pasirengimo ar komunikacijos trūkumo tarp rinkos dalyvių ir institucijų.
„Manyčiau, kad procedūros trunka todėl, kad jos yra tiesiogiai susijusios su pasirengimu. (...) Gali būti klausimų, kurie yra susiję su kvalifikacija pardavėjams, šiuo atveju, rinkoje veikiantiems tiekėjams, ir pirkėjai tinkamai to neįvertina“, – Eltai teigė D. Soloveičikas.
„Labai svarbus yra komunikavimas tarp rinkos ir tiekėjo, rinkos konsultacija vis dar nėra tinkamai įgyvendinta procedūra. Pavyzdžiui, yra konkretus tiekėjai, pirkėjai juos žino, bet nepasikonsultuoja su rinka, ką galėtų įrašyti pirkimo dokumentacijoje kitaip, kad tiekėjų būtų daugiau, pasiūlymai būtų įvairesni“, – pastebi jis.
Visgi teisininkas pažymi, kad, jo vertinimu, viešųjų pirkimų procedūros yra atliekamos sklandžiau – ypač tuose sektoriuose ar organizacijose, kurios yra pajėgios pritraukti patyrusių specialistų.
„Nenorėčiau sutikti su visa apimančiu teiginiu, kad procedūros yra sudėtingos arba ilgai trunkančios. Ne, nes per ilgą laiką yra pasiekta progreso rezultatų. (...) Pavyzdžiui, kalbant apie sektorines centrines perkančiąsias organizacijas gynybos ir saugumo srityje, vidaus reikalų ministerijos, medicinos srityse – pirkimai tikrai atliekami greičiau“, – nurodė D. Soloveičikas.
„Visos organizacijos, kurios yra didelės, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ ar energetikos bendrovės, turi tikrai patyrusius ir gerus specialistus, tiek teisininkus, tiek viešųjų pirkimų profesionalus, kurie padaro tas procedūras tikrai išmanias“, – aiškino jis.
Eksperto teigimu, problemos dažniau kyla mažiau koncentruotuose sektoriuose, nes ten viešųjų pirkimų organizatoriai dažniau susiduria su kvalifikuotų specialistų trūkumu.
„Dabar didelė problema daugeliui viešųjų pirkimų, tai specialistų trūkumas. Tie specialistai migruoja iš vienos organizacijos į kitą ir organizacijos negali greitai sukti dėl žmogiškojo faktoriaus“, – teigė D. Soloveičikas.
A. Romanovskis: projektų derinimas gali tęstis kelis metus
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas (LVK) Andrius Romanovskis teigia, kad RRF lėšomis finansuojamų viešųjų pirkimų dalyviai susiduria su iššūkiais derindami projektus su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA). Pasak jo, projektų derinimas kartais gali užtrukti ne vienerius metus.
„Pirma problema yra visa struktūra kaip RRF parama yra dalinama. Šituose procesuose vieną svarbiausių vaidmenų atlieka CPVA, kuri yra institucija, prižiūrinti pinigų įsisavinimo pinigų procesą“, – Eltai komentavo A. Romanovskis.
„Rinkos dalyviai indikuoja, kad derinimas su CPVA yra ypatingai sudėtingas. Nusistovėjo tokia neformali praktika, kad visos perkančios organizacijos verslai bijo, kad jų projektas būtų galiausiai užskaitytas, todėl jie derina visus procesus iš anksto, kada yra pirkimo sąlygos, su CPVA. Tas derinimas gali užtrukti metais“, – aiškino jis.
LVK prezidentas pažymi, kad rinkos dalyviai dažnai pasigęsta lankstumo iš CPVA. Jo teigimu, perkančiosios organizacijos baiminasi, kad dėl procedūrinių neatitikimų CPVA gali neskirti dalies lėšų.
„CPVA ypatingai griežtai žiūri į visas sąlygas ir nors formaliai jie atsakys, kad perkančios organizacijos to daryti neprivalo, bet kodėl perkančios organizacijos tai daro? Dėl to, kad paskelbus pirkimą, dažna praktika, kad CPVA dėl menkų pažeidimų neužskaito dalies pinigų“, – teigė A. Romanovskis.
„Jeigu reikia dėl objektyvių priežasčių pakeisti sąlygas arba praplėsti apimtis, viena perkančioji organizacija minėjo, kad vienos sąlygos pakeitimas jiems užtruko pusę metų, kuomet jie derinosi su CPVA“, – pridūrė jis.
Pasak A. Romanovskio, LVK įkurta Efektyvios valstybės komisija jau yra gavusi skundų dėl CPVA vykdomos praktikos.
„Mes esame netgi gavę skundų į efektyvios valstybės komisiją, kurią esame įsteigę, jog dėl CPVA veiksmų valstybė praranda lėšų, tai reiškia, kad neužskaitomi europiniai pinigai ir valstybė iš savo lėšų turi apmokėti sąskaitas“, – pažymėjo jis.
Registrų centras Eltą informavo, jog įgyvendinant E.sveikatos sistemos modernizavimo projektus taip pat nėra paskelbti visi viešieji pirkimai. Anot institucijos – yra vykdomi 6 projektai, apimantys 20 viešųjų pirkimų, kurių stadijos šiuo metu yra skirtingos. Registrų centras nekomentavo kiek ir kokių viešųjų pirkimų vis dar nėra paskelbti.
ELTA primena, kad gruodžio viduryje Europos Komisija atliko trečią mokėjimą Lietuvai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) – išmokėjo 463 mln. eurų, atėmus išankstinį finansavimą. Šį mokėjimą sudaro 174,7 mln. eurų dotacijų ir 288,3 mln. eurų paskolų.
Iki tol iš RRF Lietuva yra gavusi beveik 1,4 mlrd. eurų, jau paskelbta kvietimų projektams už daugiau kaip 3,8 mlrd. eurų (100 proc. visų plano lėšų), o sutarčių – už 3,56 mlrd. eurų (93 proc.).
Iš viso Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui finansuoti numatyta 3,85 mlrd. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
