Diskusiją dėl valstybių žlugdymo mechanizmo, atrodo, netikėtai sau sukėlė pats premjeras Andrius Kubilius.
Laukia apokalipsė
Užvakar premjeras švytėte švytėjo optimizmu. Jis pranašiškai pareiškė, kad „kitų metų biudžetas bus taupus ir nepaliksiantis ateities kartoms nepakeliamų skolų". Iš A.Kubiliaus žodžių galėjai suprasti, kad tam reikia visai nedaug – 2011–aisiais sumažinti biudžeto deficitą iki 6 proc. Pernai jis siekė 8,9 proc., šiemet greičiausiai svyruos apie 8 proc.
„Jeigu paliktume deficitą nemažinamą, tai po poros metų skolai tvarkyti turėtume skirti 4 mlrd. litų iš valstybės biudžeto, kur pajamos yra 12 mlrd. litų", – sakė premjeras.
Po teisybei, A.Kubiliaus abrakadabrą mažai kas suprato, tiktai – finansų specialistai. Vienas jų – Stasys Jakeliūnas – „Respublikai" ir išaiškino, kas iš tiesų slypi už mūsų Vyriausybės vadovo žodžių. „Netiesa, kad mūsų palikuonims paliksime skolas, kurios bus „pakeliamos". Kad ir ką darytume, skolos didės. Lietuvos laukia lėtas bankrotas, kaip, beje, ir kitų valstybių. Tiesa, jei nuosekliai mažinsime biudžeto deficitą, galbūt jis bus lėtesnis", – „Respublikai" tvirtino finansų analitikas.
Gudrus kabliukas
„Kodėl A.Kubilius taip kalbėjo? Manau, jis puikiai supranta, kad, nesumažinus valstybės biudžeto deficito, jau artimiausiu metu mus ištiks toks pat likimas, koks neseniai ištiko Graikiją. Bet rodyti tokioje šviesoje optimizmą, mano nuomone, nėra labai korektiška", – kalbėjo S.Jakeliūnas.
Anot finansų analitiko, suprasti, ką premjeras turėjo galvoje, nuo ekonomikos tolimam žmogui nėra lengva. „Maža to, kalbėdamas apie biudžeto pajamas A.Kubilius buvo, švelniai tariant, ne visai tikslus – apsiriko „vos" vienu milijardu litų, – ironizavo pašnekovas. – Iš tikrųjų pernai suplanuotas valstybės biudžetas šiemet turėjo surinkti 13,3 mlrd. litų, o tikrovėje bus surinkta galbūt 14 mlrd."
Tačiau S.Jakeliūnas patarė neskubėti tuo džiaugtis. „Ateityje biudžetą skandins nuolat didėsiančios palūkanos už valstybės skolas, kurios anksčiau ar vėliau šalyje sukels chaosą", – sakė finansų analitikas.
Jo tvirtinimu, tarptautinės finansinės institucijos valstybes skandina pagal tą patį scenarijų. „Šalys įvaromos į kampą per skolinimąsi, kuris ypač suaktyvėja užslinkus sunkmečiui. Sakykim, iš pradžių valstybė neturi skolų. Bet jai įsiūloma tam tikra suma, pavyzdžiui, obligacijomis. Jas skolininkė privalo išpirkti po penkerių ar septynerių metų – nelygu kuriam laikui buvo pasiskolinta. Tačiau kiekvienais metais skolininkė moka palūkanas", – pasakojo S.Jakeliūnas.
Apokalipsė pradeda grėsti tuomet, kai ateina metas grąžinti skolą. „Lietuva 2008–aisiais tarptautinėms finansinėms institucijoms buvo įsiskolinusi 17,4 mlrd. litų, dabar – jau 16,3 mlrd. daugiau. Tačiau iki šiol dar neteko grąžinti nė vienos skolos, kurią galėtume pavadinti milžiniška. Pavyzdžiui, 2011–aisiais grąžinsime vos 165 mln. siekiančią sumą. Užtat palūkanomis – 1,7 mlrd. litų. Pirmąją tikrąją skolą, kurios dydis bus 3,7 mlrd., būsime priversti kreditoriams atiduoti 2012–aisiais. Štai čia ir slypi gudrus kabliukas, kuris greičiausiai mus visus paskandins", – tvirtino S.Jakeliūnas.
Beje, skolų grąžinimo grafikai keičiami kiekvieną kartą, kai valstybė pasiskolina naują solidžią sumą. „Respublika" pateikia skirtingus Finansų ministerijos projektus – kovo mėnesio ir rugsėjo (žr. lentelę).
Bankrotas atsėlins per palūkanas
Pasak pašnekovo, palūkanos ir kartu su jomis skolos tvarkymo lėšos yra įskaičiuojamos į valstybės biudžetą. Skirtingai nei pati skola. „Šičia ir slypi visa gudrybė. Jei valstybės biudžetas deficitinis ir jei šalis neturi savų resursų, iš kurių galėtų deficitą finansuoti, o Lietuva yra būtent iš tokių šalių, tuomet deficitas dengiamas skolomis. Tačiau iš jų atiduoti palūkanas yra draudžiama – jos privalo būti grąžinamos iš surenkamų į valstybės biudžetą lėšų", – pasakojo finansų analitikas.
„Žiūrėkite, kas atsitinka. Dabar nuo 33,7 mlrd. litų skolos Lietuva mokėjo maždaug iki 1,8 mlrd. siekiančias palūkanas. Kas teisybė, tas ne melas – 2010 m., palyginti su 2009–aisiais, jos šoktelėjo 600 mln. litų, o atsiradęs skirtumas buvo padengtas sumažinus pensininkams pensijas. Bet tai dar nieko, palyginti su tuo, kas mūsų laukia jau po dvejų metų. Ir taip sunkmečio nualinta Lietuva neturės iš ko grąžinti pirmosios didelės, beveik 4 mlrd. siekiančios skolos. Nėra nė mažiausios abejonės – ją būsime priversti refinansuoti, tokią pačią sumą pasiskolindami iš naujo. O juk dar reikės skolintis ir šiaip, kad galėtume dengti biudžeto deficitą, kuris, aišku, bus. Tada ir pasieksime A.Kubiliaus minimą 4 mlrd. litų sumą skolai tvarkyti", – dėstė pašnekovas.
Bet ir tai dar ne viskas. Anot S.Jakeliūno, nuolat augančios palūkanos didins valstybės biudžeto deficitą. „Norėdami kaip nors išgyventi, būsime priversti galbūt vėl mažinti pensijas, o gal – lėšas, skiriamas sveikatos apsaugai ar švietimui. Iš sutaupytų pinigų mokėsime palūkanas. Jei jų nesugebėsime sumokėti – valstybei bus paskelbtas bankrotas. Tačiau ir mokant laukia neguodžiantis scenarijus. Kreditoriai nuolat stebės, koks mūsų biudžeto deficitas. 2009–aisiais jis buvo 8,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiemet galbūt svyruos apie 8 proc. BVP. Bet jei 2011–aisiais jis bus ne 6 proc. BVP, o, tarkim, 7 proc. BVP, pagarsėsime kaip rizikinga skolinti šalis. Tai reiškia, kad mums dar labiau išaugs skolinimosi palūkanos", – sakė finansų analitikas.
Joms išaugus, anot S.Jakeliūno, biudžete skylė dar labiau didės, kartu su savimi keldama ir palūkanų lygį. „Augs valstybės skola, ji pasieks kritinį lygį, o tada mums niekas nebeskolins. Tuomet ir sulauksime bankroto", – dėl Lietuvos perspektyvų neturėjo iliuzijų pašnekovas.
