Nenorintiems mokėti pinigų už savivaldybės socialinių būstų nuomą reikėtų keliauti į gatvę. Deja, taip yra ne visur.
Biržų savivaldybės būstus socialiai remtiniems asmenims administruojanti bendrovė jau prieš kelerius metus rajono vadovams siūlė keisti butų nuomos ir skyrimo tvarką. Tačiau kažkodėl iki šiol to spręsti nesiimta.
Kalbantis su bendrovės ir savivaldybės darbuotojais peršasi mintis, kad tokia neapibrėžta ir nemotyvuota, sovietmečiu kvepianti tvarka, kažkam labai palanki. Tik ar mums, mokesčių mokėtojams?
Biržų rajono savivaldybės gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų eksploatavimo, priežiūros ir mokesčių administravimu užsiimanti bendrovė „Biržų butų ūkis“ dūsta nuo skolininkų ir jų keliamų problemų.
„Šių butų administravimas mūsų bendrovei neša milžiniškus nuostolius“, – kalbėjo į „Šiaurės rytus“ kreipęsis UAB „Biržų butų ūkis“ direktorius Rimantas Kėželis.
Jį papiktino vieno rajono tarybos nario viešai išsakyti žodžiai, kad „Biržų butų ūkis“ visomis jėgomis stengiasi likti savivaldybės būstų administratoriumi, jog galėtų išlaikyti savo darbuotojus.
„Savivaldybės administracijai kas ketvirtį teikiame žinias, kokia yra padėtis. Valdiškų butų gyventojai pridaro milžiniškų nuostolių. Antstoliai yra priteisę skolų, bet jei iš viso miesto jie surenka po 60 litų per mėnesį, įsivaizduokite, kokia iš to nauda.
Ir ką iš tų socialiai remtinų žmonių paimsi, kai kitų vaikai ant šiaudų miega? Savivaldybė turėtų keisti apgyvendinimo socialiniuose būstuose ir tokių asmenų rėmimo sistemą“, – įsitikinęs R. Kėželis.
Skolos – iš kartos į kartą
Ant „Biržų butų ūkio“ vyriausiosios buhalterės Klaudijos Buidovaitės darbo stalo – įmonės administruojamų savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomotojų – skolininkų sąrašai. Į jį įtraukti 66 butai. Sako, sąraše nurodyti tik didžiausi skolininkai.
Trečdalio šių butų nuomininkų skolos perduotos išieškoti antstoliams. Tačiau tai, pasak butų ūkio darbuotojų, ne išeitis. Dažniausiai šių būstų nuomininkai oficialiai pajamų neturi arba jas gauna grynaisiais bei pašalpomis, iš kurių atskaičiuoti galima tik mažą dalį. Už vaikus ar invalidumą mokamų lėšų atskaityti išvis negalima.
Skolų išieškojimo procedūros trunka iki 6 – 8 mėnesių. Be to, pasak R. Kėželio, antstoliai pirmiausia išieško pinigus sau už darbą, tik po to – skolas.
„Kai kuriuose savivaldybės socialiniuose būstuose nuomininkų skolos eina iš kartos į kartą. Už butus skolingi buvo seneliai, vėliau liko tėvai, o dabar jau skolų estafetę perima ir vaikai. Gėrimui pinigų turi, o mokesčiams – ne. Gautų butų nesaugo, mokėti nenori, o dėl buto kokybės kelia didžiausius reikalavimus. Dažniausiai nieko jiems negalima padaryti, nes jie prisidengia negalia, nepilnamečiais vaikais ar sunkia socialine padėtimi“, – kalbėjo K. Buidovaitė.
Šių metų kovo mėnesį bendra savivaldybės nuomojamų butų skola siekė 38 972,61 Lt.
Savivaldybės butų nuomininkų skola beveik nesikeičia – tarkim, 2008 metų sausio 1 dieną butų nuomininkai savivaldybei buvo įsiskolinę 39 500 Lt, tų metų pabaigoje – 41273 Lt.
Kai kurie socialiai remtini asmenys sugebėjo vien už nuomą įsiskolinti iki kelių tūkstančių litų, nors valdiško būsto nuomos kaina nedidelė. Biržuose ir Rinkuškiuose butų su patogumais vieno kvadratinio metro nuomos kaina siekia 0,43 Lt, be patogumų – 0,31 Lt.
Iš 364 savivaldybei priklausančių būstų UAB „Biržų butų ūkis“ skolingi 118. Teismui šiuo metu perduoti 24 skolininkai.
Teko samdyti skolų išieškotoją
UAB „Biržų butų ūkis“ 2006 metais bandė pasamdyti skolų išieškojimo bendrovę „Gelvora“. Tikėjosi, kad ji padės surasti į užsienį išvykusius skolininkus. Tačiau tai naudos nedavė. Iš 16 pateiktų skolininkų nė vienos skolos neišieškojo. Dar papildomai „Biržų butų ūkis“ jiems sumokėjo 1000 litų už dokumentų parengimą dėl skolų nurašymo į beviltiškas.
Skoloms išieškoti „Biržų butų ūkis“ pasamdė darbuotoją. Buvęs rajono statistikos skyriaus viršininkas Alfonsas Mikelėnas čia skolų administratoriumi dirba puse etato. Žmogus sako su butų skolininkais bandantis susitarti gražiuoju. Pirmiausia įspėja žodžiu, po to raštu. Vėliau paima pasižadėjimą, kad skolininkas tam tikrą pajamų dalį skirs dengti skolą. Tokių pasižadėjimų prirašyta dešimtimis, bet pažadus vykdo vienetai.
A. Mikelėnas sakė tik dirbdamas skolų išieškotoju pamatęs, kaip žmonės skurdžiai gyvena. Bėda, kad dažniausiai tas „biednumas“ – dėl alkoholio ir tinginystės.
K. Buidovaitė pasakojo, kad ir pasiturintys gudrauja. Grįžta iš užsienio, kur uždarbiavo, ir aiškina už šiukšles nemokėsiantys, nes kurį laiką čia nebuvę.
Perdavus skolininkų duomenis į teismą ieškiniai tenkinami. Tačiau „Biržų butų ūkis“ paruošti tokią medžiagą neturi galimybių. Teismui parengti reikia daugybės dokumentų, tuo tarpu butų savininkas yra savivaldybė, todėl būtent ji turi spręsti, ką daryti su nemokiais nuomininkais.
Prieš kelerius metus rajono savivaldybės administracijos buvo prašyta daugiau bendradarbiauti su socialinės globos įstaigomis, pašalpą skirti buto nuomos mokesčiui, dalį skolos pervedant butų ūkiui. Tačiau tas nebuvo padaryta. Kelis kartus skolininkams išrūpino pašalpas, tačiau jie mokėti taip ir nepradėjo.
Šiuo metu A. Mikelėnas rado būdą, kaip dalį skolų iš dalies skolininkų „išlupti“. Tomis dienomis, kai socialinės rizikos šeimoms seniūnijos darbuotojai „į rankas“ moka pašalpas, jis prisėda seniūnijos patalpose ir laukia pašalpų gavėjų, juos sutikęs prašo dalį skolos sumokėti.
A. Mikelėnas korespondentei vardijo konkrečius butus, kurie yra pernuomoti, sudvigubinti ar skirti asmenims, kuriems jie nepriklauso. Tai, jo teigimu, žino ir rajono savivaldybės administracija.
„Reikėtų savivaldybei nustatyti naują sistemą. Būtina išsiaiškinti, kas tikrai remtini ir kas girtauja ir piktybiškai nemoka. Gal jie per viešuosius darbus gali atidirbti už skolas? Kvalifikuoti savivaldybės juristai galėtų paruošti bent kelias medžiagas teismui taip, kad piktybiškai nemokantys mokesčių netektų buto ar jiems būtų pablogintos gyvenimo sąlygos. Ir mums tuos butus būtų ne taip nuostolinga administruoti, ir savivaldybė galėtų skirti daugiau butų eilėje stovintiems ir norintiems tvarkingai gyventi“, – svarstė R. Kėželis.
Skirtą valdišką butą, kaip nereikalingą, kai kurie nuomininkai pernuomoja, pinigus pasiima sau, o „Biržų butų ūkiui“ nemoka. Kiti išvyksta į užsienį ir skirtas butas jiems lieka tik daiktams bei rūbams laikyti. Skolos auga, išmesti neaiškius nuomininkus reikia teismo sprendimo, o nuomininkų rasti neįmanoma.
Nuomos sutartį galima nutraukti, jei nuomininkas negyvena pusę metų. Bet tokius faktus taip pat reikia įrodyti teisme.
„Per pastaruosius 4 metus nė vieno skolininko nepavyko iškeldinti. Tik viena, beveik tūkstantį litų skolinga moteris, sužinojusi, kad ruošiami dokumentai iškeldinimui, pati sutiko išsikelti“, – kalbėjo K. Buidovaitė.
Naujos sutartys – tvarka ta pati
Biržų rajono savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus specialistė Aldona Jurkštaitė kalbėdama su korespondente piktinosi savivaldybės juristais, kurie jai esą nepadeda ieškinių teismui surašyti. Jos įsitikinimu, su skolininkais turėtų dirbti ne ji, o butų administratorius. Nes jai darbo esą ir taip „per akis“.
„Yra šeimų su mažais vaikais, ir nieko joms nepadarysi. Vaiko teisių apsaugos skyrius parašo raštus, kad tokios šeimos neturi kur išsikelti, ir viskas lieka, kaip buvę“, – kalbėjo specialistė.
Jos teigimu, reikia laukti, kol tokių šeimų vaikai suaugs. Bet užaugę jie vėl gimdo vaikus, ir jiems vėl teikiami socialiniai būstai.
Iškeldinimas dėl skolų nuomos sutartyse, pasak A. Jurkštaitės, nenumatytas. Juolab kad jos daug metų buvo sudaromos neterminuotos. O jų esą negalima keisti.
Kalbėdama su korespondente A. Jurkštaitė kaip didžiausią pasiekimą nurodė tai, jog savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys nuo 2008 metų birželio mėnesio sudaromos terminuotos, tik trejiems metams. Tokių sudaryta jau su 56 nuomininkais.
Tačiau akivaizdu, kad ir šios netobulos.
Jose neaptarta, kaip bus sprendžiamas tolesnis nuomos klausimas, jei nuomininkas piktybiškai už butą nemoka.
Privatus asmuo tokį nuomininką iškraustytų iškart. Valdiškiems būstams galioja kitokia tvarka?
A. Jurkštaitė tikino, kad įstatymai nenumato galimybės patikrinti, ar prieš pasirašydamas valdiško būsto nuomos sutartį asmuo nėra padovanojęs savo nuosavo būsto giminaičiams. Pasak jos, sudėtinga išsiaiškinti, ar asmuo tikrai gyvena tame bute, ar išvykęs į užsienį.
Būtent keli tokie asmenys gavo butus Biržuose pastatytame naujame name socialiai remtiniems asmenims.
Informacija – neteiktina
Biržų rajono savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Johana Januškevičienė sakė, kad 2009 metų kovo 30 dieną buvo gauta „Biržų butų ūkio“ informacija apie valdiškų būstų nuomos mokestį.
„Ją įsidėjome į savo tikrinimo medžiagą. Mes savo išvadose rašėme, kad reikia nurašyti beviltiškas savivaldybės nuomojamų butų skolas. Tas ir buvo padaryta rajono taryboje – nurašyta pustrečio tūkstančio litų beviltiškų skolų“, – sakė J. Januškevičienė.
Paprašyta laikraščiui pateikti jų atlikto savivaldybės socialinių būstų nuomos tikrinimo medžiagą vedėja atsakė, kad „vidaus audito dokumentai be teisinio pagrindo negali būti pateikiami tretiems asmenims“.
Komisija teiks pasiūlymus
Biržų rajono tarybos ir savivaldybės būstų skirstymo komisijos narys Stasys Valiukas sakė, kad Biržų rajono merė Irutė Varzienė sudarė komisiją socialiniam darbui gerinti. Komisijai vadovauja mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė.
S. Valiukas tvirtino pateiksiąs pasiūlymus, kurie, jei taryba patvirtins, turėtų keisti valdiškų būstų nuomos sistemą. Pirmiausia bus siūloma peržiūrėti ir atlikti visų valdiškų nuomojamų būstų auditą. Tiems, su kuriais sutartys neterminuotos, iš naujo bus siūloma sudaryti terminuotas nuomos sutartis.
Bus siūloma į nuomos sutartį įtraukti punktą, kad nuomos sutartis pratęsiama su sąlyga, jei nuomininkas neturi įsiskolinimų.
„Kodėl kaimuose gyvenantys ir ten registruoti girtuokliai turi gauti butus Biržuose? Bus siūloma įtraukti punktą, kad valdiškas gyvenamasis plotas bus siūlomas pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą“, – teigė S. Valiukas.
Jurgita VITKAUSKIENĖ
