Prezidentas Valdas Adamkus apgailestauja, kad dujotiekio „Nord Stream“ projektas faktiškai padalijo aplink Baltijos jūrą esančias šalis ir tvirtina, kad dideli pramonės projektai ekologiškai itin jautriai Baltijai gali padaryti nepataisomos žalos.
Suomijoje viešintis V. Adamkus Helsinkyje ketvirtadienį vykusios Baltijos jūros apskritojo stalo diskusijos metu teigė, jog yra labai svarbu, kad į „Nord Stream“ poveiko Baltijos jūrai vertinimą įsitrauktų ir nevyriausybinės organizacijos, mokslininkai bei tarptautinės organizacijos.
„Tikiu, kad ne tik kai kurių Baltijos šalių vyriausybės turi tarti žodį. (...) Reikia tokio dialogo, kuris atitiktų ES principus - skaidrumą, solidarumą, efektyvumą ir, svarbiausia, griežtus aplinkosaugos reikalavimus, įtvirtintus ne tik ESPOO konvencijoje, bet ir Europos Sąjungos direktyvose, kurios leido sukurti saugomų teritorijų tinklą NATURA 2000“, - apie ES ir Rusijos energetinį dialogą kalbėjo Lietuvos vadovas.
Jis taip pat priminė praėjusią savaitę nuskambėjusį Latvijos prezidento siūlymą „Nord Stream“ tiesti sausuma ir pažymėjo, kad tai leidžia tikėtis Baltijos jūros šalių vienybės kovojant prieš pavojų aplinkai keliančią dujotiekio trasą.
Pasak V. Adamkaus, Lietuva siūlė ir siūlo svarstyti alternatyvius projektus sausuma, tokius kaip dujotiekis „Amber“, kurie būtų mažiau pavojingi ir labiau solidarūs.
„Mes pasirengę vesti Europos dialogą. Tikiu, kad galime rasti mums reikalingus sprendimus, ar tai būtų alternatyvūs energijos ištekliai, kurie Europoje vis populiarėja, ar alternatyvūs dujų ir naftos tiekimo maršrutai“, - siūlė Lietuvos vadovas.
Jis minėjo, kad Baltijos jūra yra unikali jūrinė ekosistema, kurioje, palyginus su kitomis pasaulio jūromis, dėl specifinių ekologinių sąlygų esama labai nedaug gyvūnijos ir augalijos rūšių, tačiau jos yra genetiškai unikalios.
Prezidento teigimu, Lietuvos mokslininkams ir visuomenei nerimą kelia dujotiekio trasoje susikaupusi milžiniška kenksmingųjų teršalų koncentracija, taip pat dujotiekio tiesimo darbai, kurie sukels dugno nuosėdas ir kartu sudarys įvairių kenksmingų kancerogeninių junginių, pasklisiančių žymiai plačiau nei parodo pateikta dujotiekio statybos ataskaita.
V. Adamkus be kita ko informavo, kad Lietuvoje tebevyksta viešieji „Nord Stream“ vykdytojų pateiktos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymai.
Kai kurie mokslininkai iki šiol skeptiškai vertino parengtą projekto tyrimo ataskaitą, kurioje tvirtinama, esą tiesiant dujotiekį poveikis aplinkai bus nežymus ir trumpalaikis.
Lietuva ar kitos Baltijos šalys neturi teisės vetuoti dujotiekio tiesimo, tačiau Vokietijos ir Rusijos projektą turi palaiminti Suomija, Švedija ir Danija. Šių šalių leidimus tikimasi gauti šiais metais. Realius darbus žadama pradėti 2010 metais, o dujotiekio projekto galutinio įgyvendinimo data numatyta 2012-2013 metai.
Lietuva iki šiol taip pat kėlė klausimus dėl politinio projekto atspalvio, nes dujotiekio maršrutas aplenkia Baltijos šalis.
„Nord Stream“ atstovai savo ruožtu tvirtina, kad dujotiekis gali tiekti apie ketvirtadalį Europai reikalingo papildomo dujų kiekio, todėl jis kaip tik įneš žymų indėlį į Europos energetinio saugumo stiprinimą.
Kontraversiškai vertinamas 7,4 milijardų eurų vertės „Nord Stream“ dujotiekis turėtų sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse itin nerimaujama, kad dujotiekis gali pakenkti ekologinei situacijai Baltijos jūroje, atsižvelgiant į tai, kad po Antrojo pasaulinio karo jūros dugne liko nemažai ginkluotės, įskaitant cheminius ginklus ir per 100 tūkst. minų.
