Tai nutarė Seimo seniūnų sueiga, atsižvelgusi į tai, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl galimų procedūrinių pažeidimų svarstant šį klausimą.
Atidėti priemokų klausimą pasiūlė opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Šiam jos pasiūlymui pritarta bendru sutarimu.
„Demonstruodami gerą valią perkeliame šį klausimą“, – su tuo sutiko Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Kas keistųsi pacientams?
Ketvirtadienį Seimas planavo priimti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotas įstatymo pataisas, siūlančias už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas uždrausti iš pacientų imti priemokas.
Kaip numato įstatymo projektas, valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra viešosiose gydymo įstaigose teikiama nemokamai, už šias paslaugas negali būti reikalaujama papildomo mokesčio.
Tačiau dokumente yra ir tam tikrų išlygų – pavyzdžiui, dėl nemedicininių tai yra vadinamų komforto paslaugų, dėl pacientų pageidavimo gauti brangiau kainuojančią medicininę priemonę.
Tokiais atvejais reikėtų sumokėti valstybės kompensuojamos ir brangiau kainuojančios priemonės kainų skirtumą.
Mokamas nemedicinines aptarnavimo paslaugas pageidaujantis gauti pacientas turėtų raštu patvirtinti, kad atsisako tokių valstybės apmokamų paslaugų ir pageidauja gauti mokamas.
Sąrašą visų medicininių priemonių, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami paciento lėšomis, tvirtintų Vyriausybė. Ji taip pat nustatys kainų skirtumų apmokėjimo tvarką.
Nemedicininių aptarnavimo paslaugų sąrašą, kainų apskaičiavimo metodiką nustatys sveikatos apsaugos ministras.
Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo 2026 m. gegužės 1 d.
