„Manau, kad šis žiedas primena pirmuosius Kretingoje įsikūrusius pranciškonus. Kažkas prieš 300–400 metų jį pametė, o mes atradome“, – teigė mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archeologas Jurgis Sadauskas, anot kurio, žiedas aptiktas maždaug metro gylyje, kur išlikęs apie 20 cm juodos žemės sluoksnis.
J. Sadausko teigimu, tai ir yra tas nepažeistas paviršius, kuriuo žmonės vaikščiojo prieš kelis šimtus metų, kai kūrėsi Kretingos miestas.
Kretingos katalikų parapijos klebonas pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas mano, kad žiedą labiau galėjo nešioti pranciškonas pasaulietis, o ne vienuolis: „Tik šiandien matome brolius mūvint žiedus, o pirmieji pranciškonai griežtai laikėsi šv. Pranciškaus neturto įžado ir žiedų nenešiojo“.
Senamiesčio sluoksnyje archeologai dar aptiko to paties laikotarpio – 17-18 amžių – medinį samtį ir diržą.
