Fitoterapija – tai gydymo metodas, kai ligų profilaktikai ar gydymui naudojami vaistiniai augalai įvairiomis farmacinėmis formomis: arbatos, tinktūros, ekstraktai, kapsulės ir panašiai.
Kitaip tariant, tai – ligų gydymas augalais, nes jie turi įvairių veikliųjų medžiagų – flavonoidų, eterinių aliejų, alkaloidų ir kitų, kurios gali mažinti uždegimą, raminti nervų sistemą, stiprinti imunitetą, gerinti virškinimą ir kt.
Plačiau apie tai su licencijuota fitoterapeute, natūropate, kraniosakralinės terapijos specialiste diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Gydymas augalais nustumtas į šalį
Paklausta, kodėl, jos manymu, fitoterapija pastaruosius maždaug 50 metų buvo taip nustumta į užribį, pašnekovė svarstė, kad ji turbūt labai prieinama, o vakarietiškame pasaulyje kartais atrodo per daug paprasta.
„Tuo pačiu metu yra ir labai kompleksiška, ir labai paprasta. Ir tas mūsų vakarietiškas, truputėlį redukcionistiškas, gal kažkoks arogantiškas protas mano, kad turi būti kažkas daug sudėtingiau.
[Galvojama], kad mes esam tokie geresni, kaip čia toks paprastas augalas mums [gali padėti]. Kiek vakarietiškame pasaulyje, mumyse galbūt yra to tokio [požiūrio], kad pranašu nebūsi. O kaip tik tas paprastumas [veikia]“, – kalbėjo V. Matulevičiūtė.
Kartu ji sutiko, kad, kita vertus, nori nenori, tuo galbūt nesuinteresuotas ir farmacijos verslas: „Yra tų dalykų. Bet, manau, nereikia bijoti augalų.“
Nėra tapatu raganavimui
Nors Lietuvoje išgirdus žodį „fitoterapija“ pirmos asociacijos kyla su žolininkais ar neaiškaus plauko gyduoliais, pašnekovė džiaugėsi, kad mokydamasi šios specialybės pateko į specifinę aplinką.
„Labai pasisekė, kad aš buvau Airijoje, nes ji ir Didžioji Britanija turi labai specifinę mokyklą. Tai yra vakarietiška angliakalbių fitoterapijos mokykla. Ir australai, ir kanadiečiai, ir amerikiečiai pagal tą pačią mokyklą mokosi.“
Ji pasakojo, kad augalų pažinimo ir naudojimo gydymo tikslams tradicijos Airijoje, kaip ir visur pasaulyje, siekia tūkstantmečius. Tai buvo atgaivinta, atsirado profesionalai, gyvos žinios, poreikis moksliniams tyrimams.
„Jau atsirado profesinis brandumas, tai turėjo įtakos ir koledžų, žmonių domėjimosi atsiradimui. Ir atsirado tokia žolininkų, fitoterapeutų niša visuomenėje. Bent jau Airijoje, Anglijoj ji yra gana maža, stabili ir labai svarbi“, – teigė V. Matulevičiūtė.
Fitoterapeutė: „Augalai visada veikia“
Klinikinėje praktikoje fitoterapiją taikanti daugiau nei 23 metus V. Matulevičiūtė gyvena tarp Airijos ir Lietuvos – čia grįžta dėstyti Klaipėdos universitete.
Paklausta, ką studijuodama augalų poveikį pati esminio supratusi, fitoterapeutė apibendrino trumpai – augalai visada veikia.
„Čia žodis „stebuklingas“ gal ir tinka, ar netinka. Tai yra galimybė žmogui atsistatyti, išlaikyti gyvybinę energiją, kai jam yra šalia suteiktos sąlygos, parama. Kartais [padeda] vien tik išklausymas, atrodo, galime elementarią dilgėlių arbatą žmogui duoti ir jis jau tiki savo galimybe.
Ir augalai visuomet veikia. Magija ne magija, bet ta gyvybinė [jėga], galimybė žmogui atsistatyti – visa tai yra labai viltingas darbas, o be vilties nieko nėra, gyvenimo nėra“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, fitoterapija Airijoje nėra atskirai licencijuojama. „Airijoje tu priklausai profesinei asociacijai, turim turėti profesinį draudimą ir viskas. Kažkokių kitokių didžiulių licencijavimų nėra. Tiesiog tai yra mano pačios atsakomybė ir darbas. Tik baigusi mokslus iš karto pradėjau privačią klinikinę praktiką ir priiminėti pacientus“, – pasakojo moteris.
„Ir augalai visuomet veikia. Magija ne magija, bet ta gyvybinė [jėga], galimybė žmogui atsistatyti – visa tai yra labai viltingas darbas, o be vilties nieko nėra, gyvenimo nėra“, – kalbėjo fitoterapeutė.
V. Matulevičiūtė pasakojo, kad be augalų pažinimo, tiek pat, jei ne daugiau, teko mokytis ir pačios medicinos. „Labai svarbu suvokti žmogaus fiziologiją, kas sėdi prieš tave, nes nuostabių, tobulų augalų yra tūkstančiai, bet reikia stengtis „išlukštenti“, stengtis išgryninti žinias (...) apie vaistažoles, pritaikyti konkrečiam žmogui su jo problemomis, kartais – ir labai sunkiomis ligomis“, – kalbėjo V. Matulevičiūtė.
Pasak jos, vienas svarbiausių dalykų darbe yra ne tik žinojimas, kaip padėti praktinėje medicininėje situacijoje, bet ir bendravimas, stiprus terapinis ryšys su žmonėmis.
Fitoterapeuto licencija – tik jau turintiems medicininį išsilavinimą
Klaipėdos universiteto Mokymosi visą gyvenimą centro vedėja dr. Simona Grigaliūnienė pasakojo, kad fitoterapija yra vienas iš populiaresnių šios krypties podiplominių studijų pasirinkimų.
„Šiuo metu mūsų universitete populiariausia yra akupunktūra – šiais metais turime 41 šios programos dalyvį. Antroje vietoje – endobiogenika (26 dalyviai), trečioje – fitoterapija (12 dalyvių).
Taip pat vykdomos apiterapijos studijos, o daug dėmesio skiriama ir gyvūnų asistuojamosios terapijos sritims: hipoterapijai, kaniterapijai bei delfinų terapijai. Kadangi esame Klaipėdoje, turime puikią galimybę bendradarbiauti su Delfinų terapijos centro vadove, profesore dr. Brigita Kreiviniene.
Galime pasidžiaugti, kad visos programos, išskyrus miško terapiją, šiais metais startavo su pilnomis grupėmis. Praėjusieji metai mums buvo unikalūs, o šiemet studijas baigs gausus būrys specialistų“, – dalijosi ji.
S. Grigaliūnienės aiškinimu, priklausomai nuo programos, galimybės studijuoti skiriasi. Pavyzdžiui, fitoterapijos ar kitose specifinėse srityse studijuojantys specialistai vėliau gali gauti licenciją.
„Turime ir laisvojo klausytojo statusą turinčių dalyvių, kurie siekia žinių asmeniniais tikslais. Tačiau, jei kalbėtume apie fitoterapiją, norintys vykdyti licencijuotą veiklą asmenys jau privalo būti baigę medicinos, reabilitacijos, odontologijos ar farmacijos studijas.
Taigi neturėdami pagrindinio atitinkamo išsilavinimo mokytis jie negali, jei vėliau siekia vykdyti licencijuotą veiklą, nes tai apibrėžia papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas. Taigi į šias programas ateina žmonės, jau turintys medicininį pagrindą“, – komentavo ji.
Siekia integruoto medicinos modelio
V. Matulevičiūtė pasakojo, kad Klaipėdos universitete jau bus išleista ketvirtoji fitoterapiją baigusiųjų laida. Baigę podiplomines studijas asmenys gauna pažymėjimus ir jų pagrindu gali kreiptis dėl licencijos.
„Ateina mokytis nuostabūs žmonės, žinoma, tie, kurie domisi augalais. Ateina gydytojai, vaistininkai, slaugos specialistai, odontologai – tai yra visai kitas lygis, nei dėstyti Airijoje studentams, kur viskas prasideda nuo bazinių dalykų.
Ten ateina neturintys medicininio išsilavinimo žmonės, norintys persikvalifikuoti. O čia gali nerti visai į kitą lygį, nereikia pradėti nuo nulio, kalbant apie medicininę pusę. (...) Sakyčiau, ateina norintys dirbti žmonės, taikyti augalų mediciną visuomenės sveikatinimui, savo sveikatinimui“, – pasakojo ji.
Pasak pašnekovės, didžiausia siekiamybė yra turėti valstybės lygiu integruotos medicinos modelius, kad fitoterapija nebūtų paliekama taip nuošalyje ruošiant medicinos specialistus:
„Airijoje yra kontingentas gydytojų, kurie negali nuneigti žmonių domėjimosi, noro ir negali nuneigti kažkurios, sakyčiau, fitoterapijos galios ir poveikio. Taigi tiesiog mūsų profesionalumas nuramina jų baimes, skepticizmą.“
Pasak jos, nors pasitaiko skeptiškų nuomonių, tų, kurie pasigenda mokslinių analizių, specialistė konstatavo, kad ne viskas taip paprasta.
„Žmonės nenaudoja berberino ar kažkokio flavanoido, mes naudojame ne tik kad vieną augalą, bet 5, 10 augalų iš karto. Tad ir tyrimai turėtų būti visiškai kitokie. Aišku, mes labai džiaugiamės, kad yra tyrimai, kurie mums padeda pažinti augalą, tai yra gerai, bet situacija turėtų kiek keistis, trūksta finansavimo.“
Pasak jos, farmacinė augalo analizė yra viena, tačiau reikėtų remtis praktine augalų medicinos dalimi. „Mes daugiau esame praktikai, tyrinėjame, kaip augalas klinikinėje praktikoje padeda žmogui“, – apibendrino ji.
Čia galima klausytis visos laidos įrašo:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
