Kairiųjų politinių jėgų skundą Valstybės kontrolei dėl 1991 m. spalio 4 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pritarimu įsteigto Vytauto Landsbergio labdaros fondo veiklos – dėl neva netinkamai arba net privatiems reikalams naudojamų Norvegų Tautos Taikos premijos lėšų – tyrė oficiali valstybės institucija, kai valdžioje buvo LDDP, ir nerado jokių finansinių pažeidimų. Fondo iždininko pareigas ilgai ėjo Norvegijos advokatas, buvęs pirmasis Lietuvos atstovas ir konsulas Osle p.Leonas Boddas. Juolab nerasta nė cento, kurį V.Landsbergis būtų naudojęs savo reikalams. Dar mėginę tęsti temą kairieji Vilniaus ir Klaipėdos laikraščiai irgi turėjo užsičiaupti.
Dabar, po 20 metų, iš ekrano vėl melagingai paistoma, jog Landsbergis pinigus pasidėjo į privačią kišenę, jog nesą viešų fondo ataskaitų, nors jos buvo skelbiamos knygelėmis, o pastaraisiais metais – nuolat internete, tad juodosios laidos kūrėjams būtų buvę lengva bent žvilgtelti. Nepliurptų elementarių klaidų.
Matyt, ne veltui ši tema dirbtinai skandalizuojama pačiose dvejų svarbių rinkimų išvakarėse. Apgailėtina, kad ekrane dviprasmiauja asmuo, ką tik pralaimėjęs prezidento rinkimus, bet einantis svarbias pareigas Lietuvos Seime. Ir tas neatsivertęs nė interneto oficialios informacijos apie Fondą.
Šmeižikų kontorai galiu priminti, kad jie dar nepanaudojo kolūkių iširimo kortos. Tikriausiai apie tai drėbs šeštadienį. Taip darė stumdami R.Paksą prieš Valdą Adamkų, mėgindami net sugriauti Vilniaus banką.
Vytautas Landsbergis
